Gydytoja akušerė-ginekologė: šlapimo nelaikymas yra ne gėda, o liga

Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, apie kurią kalbėti vengia didžioji dalis moterų. Nors šis sutrikimas nėra pavojingas gyvybei, jis kelia psichologinę įtampą ir stipriai apriboja kokybiško gyvenimo galimybes. Garliavos „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Žebrauskienė pasakoja, kokios priežastys lemia šlapimo nelaikymo atsiradimą ir kokie gydymo būdai padeda jį išgydyti.

Reklama

„Nors dažnai sakoma, kad šlapimo nelaikymas yra patologija, paliečianti tik vyresnio amžiaus moteris, tiesa ta, kad sutrikimas gali pasireikšti kiekvienai. Negalėdamos valdyti šlapinimosi, pacientės yra priverstos nuolat naudotis įklotais, o tai ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę, taip pat šis negalavimas trukdo bendrauti su aplinkiniais, keliauti. Sutrikimo metu patiriamas diskomforto jausmas apriboja moterų galimybę užsiimti mėgstamu sportu. Dėl šių priežasčių ligą dažnai lydi gėdos jausmas, peraugantis į psichologines problemas ir vengimą kreiptis pagalbos į gydytojus“, – sako „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė.

Dažnai pasireiškia po gimdymo ir menopauzės

J. Žebrauskienė pasakoja, kad šlapimo nelaikymo priežasčių spektras yra itin platus. Sutrikimas gali pasireikšti tiek dėl fizinio dubens dugno raumenų pažeidimo, atsiradusio po gimdymo, ar dėl senėjimo susilpnėjusių šlapimo pūslės raumenų, tiek dėl nutukimo ar lytinių organų padėties pasikeitimo aktyviai sportuojant. Šlapimo nelaikymą dažnai sukelia ir hormoniniai pokyčiai po menopauzės, ginekologinės operacijos ir dažnai pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.

„Šlapimo nelaikymas skirstomas į įtampos, skubos, mišrų ir funkcinį. Bene dažniausiai pasitaikantis yra įtampos šlapimo nelaikymas, atsirandantis dėl pakitusio dubens raumenų tonuso ir kūno raumenų padėties. Šią problemą neretai sukelia ir raminamųjų ar antidepresantų vartojimas, nuolat patiriamas stresas ar sudėtingos darbo sąlygos“, – teigia „InMedica“ klinikų gydytoja akušerė-ginekologė.

Verta žinoti, jog dėl nėštumo ir gimdymo pasikeičia tarpvietės, dubens raumenų ir nervinių šakų struktūra, o vėliau ir šlapimo takų padėtis bei jų raumenų struktūra. Dėl šių priežasčių šlapimo pūslėje esančios raumeninės struktūros, nuo kurių priklauso šlapimo sulaikymas, blogiau atlieka savo funkcijas ir moteris gali susidurti su šia problema. Menopauzės metu sutrikimas gali atsirasti ir dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių.

Kiekvienas atvejis individualus

Šlapimo nelaikymui nustatyti pirmiausia reikalingas problemos aptarimas su paciente, kurio metu ji pasidalina nusiskundimais, jų trukme ir intensyvumu. Taip pat gydytojui specialistui yra labai svarbi moters anamnezė – persirgtos ligos, gimdymai ir ginekologinės operacijos.

„Surinkus anamnezę, vėliau šlapimo nelaikymui nustatyti gali būti skiriamas šlapimo tyrimas, urodinaminiai, radiologiniai ir kiti tyrimai. Kadangi kiekvienas atvejis yra unikalus, pagal situaciją parenkamas moteriai geriausiai tinkantis ligos nustatymo, o po to ir gydymo būdas“, – sako J. Žebrauskienė.

Gydytoja akušerė-ginekologė priduria, kad diagnozuojant ir parenkant ligos gydymą, gali prireikti ir kitų sričių medicinos specialistų. Gydytojo ginekologo užduotis yra įvertinti išorinių ir vidinių lyties organų būklę ir jų padėtį, t. y. nustatyti, ar moters lytiniai organai nėra pasislinkę, nes tai yra viena dažniausių šlapimo nelaikymo priežasčių.

Gydymo būdų yra, todėl nereikia kentėti

Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, moteriai nereikia kentėti diskomforto, nes yra daug efektyvių šlapimo nelaikymo gydymo būdų, pavyzdžiui, kasdienio gyvenimo įpročių pokyčiai, tokie kaip kūno svorio mažinimas, subalansuota mityba ir didesnis fizinis aktyvumas.

„Vėliau gali būti taikomos kineziterapijos priemonės, mankštos, įvairios fizioterapinės procedūros šlapimo pūslei atpalaiduoti. Praktikoje neretai naudojama ir lazerio terapija, kurios metu sukuriama geresnė atrama šlapimo pūslei ir kitiems dubens organams. Prireikus, taikomas medikamentinis ir operacinis gydymas“, – teigia Garliavos „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė J. Žebrauskienė.

Siekiant sumažinti šlapimo nelaikymo riziką, naudinga gerti bent du litrus vandens per dieną, vengti gazuotų gėrimų, alkoholio ir kofeino. Šlapimo nelaikymo prevencijai gali padėti ir šlapimo pūslės treniravimas, kai į tualetą einama kas dvi valandas, net ir nenorint, o vėliau didinant laiko intervalą po 15 min., kol moteris nesišlapinusi galės išbūti tris valandas.