Riebalai ant pilvo – ne tik estetinė problema: gali išduoti širdies ir kraujagyslių ligą

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausia lietuvių gyvybių – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 52,1 proc. ir gerokai viršija kitų Europos Sąjungos šalių vidurkius. Šią problemą būtų galima sumažinti stengiantis sąmoningai koreguoti rizikos veiksnius ir reguliariai atliekant prevencinius tyrimus. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė dalinasi, kuriems iš jų reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Reklama

„Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija – tai ne tik gydytojų, bet ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Pirmieji simptomai neretai pasirodo tik tada, kai liga jau būna pažengusi, todėl svarbu reguliariai tikrintis ir rūpintis savo sveikata iš anksto. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti ankstyvą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat įvertinti aterosklerozės pavojų, dar prieš atsirandant signalams, įspėjantiems apie ją“, – sako šeimos gydytoja.

Platus tyrimų spektras

K. Girdvainytė atkreipia dėmesį, kad siekiant jaustis ramiems dėl savo širdies ir kraujagyslių sveikatos, naudinga reguliariai atlikti bendrą kraujo ir didelio jautrumo C-reaktyvaus baltymo (CRB), kuris yra vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių organizme, tyrimus. Padidėjus jo koncentracijai, galima įtarti kraujagyslių uždegimą.

„Kitas svarbus tyrimas yra lipidograma, kuri leidžia įvertinti riziką susirgti ateroskleroze, miokardo infarktu ar insultu. Padidėjęs homocisteino kiekis gali pažeisti kraujagyslių sienelę ir skatinti aterosklerozę, trombų susidarymo riziką. Kartą per metus pravartu pasitikrinti ir mineralų kalio, natrio ir magnio atsargas organizme bei gliukozės kiekį kraujyje. Pastarasis gali padėti laiku nustatyti cukrinį diabetą ar hipoglikemiją“, – pažymi šeimos gydytoja.

Ji pratęsia, kad prieš atliekant šiuos tyrimus, svarbu mažiausiai 8–12 valandų nieko nevalgyti ir negerti (nebent vandenį). Taip pat bent 24 val. nevartoti alkoholio ir ryte susilaikyti nuo rūkymo.

Svarbūs pirmieji simptomai

Anot K. Girdvainytės, širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti skirtus tyrimus pravartu atlikti profilaktiškai ir reguliariai, ypač pacientams, vyresniems nei 40 m. ir turintiems gretutinių ligų, tokių kaip nutukimas, cukrinis diabetas ar lėtinė inkstų liga. Taip pat tiems, kurie susiduria su aukštesniu kraujo spaudimu ir turi platesnį liemenį, t. y. kai moterų liemens apimtis yra didesnė nei 88 cm, o vyrų – 102 cm.

„Visgi pajutus pirmuosius širdies ir kraujagyslių simptomus geriausia nieko nelaukus kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai apima stiprų krūtinės skausmą ar dusulį, padidėjusį kraujo spaudimą ar sutrikusį širdies ritmą. Apie sutrikimus gali signalizuoti ir bendras nuovargis, galvos skausmas ar prastesnis fizinio kūno toleravimas“, – dalinasi šeimos gydytoja.

Reklama

Tuo metu apie padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje praneša dažnesnis troškulys, burnos džiūvimas ir dažnas šlapinimasis, ypač naktį. Taip pat krentantis svoris, ilgai gyjančios žaizdos ir odos infekcijos.

Ypač kenkia prasta mityba ir stresas

K. Girdvainytės teigimu, pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, dislipidemija (padidėjęs blogojo (MTL) ir sumažėjęs gerojo (DTL) cholesterolio kiekis kraujyje. Ne mažiau kenkia ir nesubalansuota mityba, antsvoris ar nutukimas bei lėtinis stresas.

„Norint turėti sveiką širdį, į savo mitybos racioną verta įtraukti daugiau daržovių ir vaisių, žuvies ir pilno grūdo produktų. Taip pat vartoti daugiau riešutų ir liesos mėsos – paukštienos ar kalakutienos, riboti sočiuosius riebalus, druskos ir pridėtinio cukraus kiekį. Širdžiai ypač naudingas reguliarus fizinis aktyvumas, todėl į savo rutiną pravartu įtraukti bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę ir bent du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus“, – sako Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja K. Girdvainytė.

Ji primena ir apie Lietuvoje veikiančią nemokamą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, skirtą vyrams ir moterims nuo nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, prireikus, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.