Sveikatos revoliucija prasideda lėkštėje: kokį poveikį organizmui daro netinkamas maistas?

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 1 mlrd. žmonių pasaulyje kenčia nuo nutukimo ar antsvorio problemų. Tam įtaką daro ne tik genetika ar mažas fizinis aktyvumas, bet ir netinkami mitybos įpročiai. Pastarieji ne tik prisideda prie išorinių kūno pokyčių, bet ir gali paskatinti diabeto, vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimą. Kokie maisto produktai ir jų deriniai neigiamai veikia mūsų organizmą? Ir kaip išmaniosios technologijos gali padėti puoselėti sveikatą?

Reklama

Ar tikrai žinome ką dedame į lėkštę?

Intensyvus gyvenimo tempas neretai pakoreguoja mūsų mitybą – dažniau užkandžiaujame ar pietums renkamės greitai paruošiamus maisto patiekalus. Tačiau tokiame maiste dažnai galima aptikti pridėtinio cukraus. Itin dideli jo kiekiai taip pat randami gaiviuose gėrimuose ar kepiniuose. Visgi, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad cukraus galima rasti net ir tokiuose maisto produktuose, kuriuose galbūt jo nesitikėjote, pavyzdžiui, duonoje, perdirbtuose mėsos, žuvies gaminiuose ar padažuose.

Į organizmą patekęs pridėtinis cukrus skyla į gliukozę, o staigus jos šuolis kraujyje suteikia greitą energijos antplūdį, po kurio galime jausti nuovargį, nervingumą ar net įtampą. Svarbu tai, kad gliukozės perteklius organizme yra paverčiamas riebalais, todėl ilgainiui gali padidėti svoris, atsirasti atsparumas insulinui, išsivystyti kepenų suriebėjimas ir širdies ligos. Be to, dideli cukraus kiekiai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ar paskatinti uždegiminius procesus organizme, dėl kurių paūmėja odos ligos, pavyzdžiui, egzema ar psoriazė.

Individualiai pritaikytas kalorijų stebėjimas

_cuva

Norint palaikyti gerą kūno sveikatą, svarbu atkreipti dėmesį į per dieną suvartojamų kalorijų skaičių. Apytikslė kalorijų paros norma moterims – 2000, o vyrams – 2500. Tačiau svarbu nepamiršti, kad individualūs žmogaus poreikiai priklauso nuo tokių veiksnių kaip ūgis, svoris, medžiagų apykaita ir fizinis aktyvumas. Todėl išmaniosios technologijos gali tapti veiksmingu kasdieniu palydovu, padedančiu sekti ir kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį, pritaikytą asmeniniams poreikiams.

„Šiandien rinkoje randami išmanieji laikrodžiai siūlo plačias sveikatos ir mitybos stebėjimo galimybes. Pavyzdžiui, vartotojų jau pamėgtame „Huawei Watch Fit 3“ įdiegta „Stay Fit“ programėlė leidžia realiuoju laiku stebėti suvartotų kalorijų kiekį, jų deficitą, sporto metu sudeginamas kalorijas bei nustatyti norimus svorio mažinimo tikslus. Negana to, įrenginyje yra įdiegta 50-ties šalių ir regionų kalorijų duomenų bazė, kuri leidžia tiksliai registruoti produktų maistingumo duomenis – baltymus, angliavandenius, riebalus, mineralus, vitaminus ir kalorijas“, – pasakoja „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Pasak ekspertės, išmanusis laikrodis taip pat atsižvelgia į žmogaus suvartojamų kalorijų kiekį pagal jo įvestus duomenis programėlėje „Huawei Health“ ir juos sinchronizuodamas atlieka reikiamą analizę. Tai leidžia vartotojui geriau suprasti savo kalorijų suvartojimo įpročius bei padeda rasti pusiausvyrą tarp mitybos ir fizinio krūvio.

Kokie riebalai organizmui naudingi?

Reklama

Vienas iš būdų pagerinti bendrą sveikatą – apriboti aliejaus ir riebalų vartojimą. Rekomenduojama vartoti sveikus riebalus, pavyzdžiui, mononesočiuosius (jų yra alyvuogių aliejuje, avokaduose) ir polinesočiuosius (jų yra žuvyje, riešutuose). Šie riebalai gali pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti blogojo cholesterolio kiekį. Priešingai, patartina riboti arba vengti nesveikųjų riebalų, pavyzdžiui, sočiųjų (jų yra raudonoje mėsoje, svieste) ir transriebalų (jų yra perdirbtuose maisto produktuose), nes jie gali padidinti širdies ligų riziką.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į maisto ruošimui naudojamą aliejų. Rekomenduojama naudoti alyvuogių aliejų, o tokių aliejų kaip rapsų ir saulėgrąžų, kuriuose gausu omega-6 riebalų rūgščių, reikėtų vengti, nes jų perteklius gali sukelti uždegimus organizme.