Ar iki santuokos sudarymo turėtos akcijos po santuokos sudarymo lieka „saugios“?

Nėra naujiena pasakyti, kad iki santuokos turėtas turtas lieka asmens asmenine nuosavybe ir po santuokos sudarymo. Bet ar šis teiginys reiškia, kad apsaugotos ir iki santuokos turėtos įmonės, vystančios verslą, akcijos nuo įtraukimo į skiriantis dalintino turto balansą? Ir kam tada sudaromos vedybų sutartys, kuriose papildomai aptariamas iki santuokos turėtų įmonių akcijų nuosavybės klausimas? Be to, ar visais atvejais, net ir sudarius vedybinę sutartį, asmenine nuosavybe priklausančios akcijos bus tinkamai apsaugotos?

Reklama

Atsakymas nėra toks paprastas.

Bendra taisyklė, įtvirtinta Civiliniame kodekse (CK 3.89 str.), yra ta, kad asmenine nuosavybe laikomas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau svarbu, kad iš tokio asmenine nuosavybe valdomo turto santuokos metu gautos pajamos, vaisiai jau yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Tas pats yra taikoma ir iš įmonės ar kitokio verslo gaunamoms pajamoms, vaisiams (CK 3.88 str. 1 d. 1, 4 p.).

Taigi, jeigu vedybinėje sutartyje bus įtvirtinta tik bendra nuostata, kad asmenine nuosavybe išlieka turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau nebus detalizuojama ir sutuoktinių susitarta, kaip skirstomos ir kam tenka pajamos (vaisiai), gautos iš tokio turto, bus laikoma, kad tos pajamos ar vaisiai jau yra bendri. Pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų akcijų teikiama grąža (dividendai), įgyto buto, žemės ar kito turto nuomos pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos bendromis abiejų sutuoktinių. Jeigu tokie dividendai ar nuomos pajamos bus investuojamos toliau, tai tiek pati investicija, tiek gauta grąža bus pripažįstama bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo momentu bus dalinama lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, jeigu būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Susituokusių ir nesusituokusių porų turtas.

Vertės padidėjimas irgi bendroji nuosavybė

Artėjant bendrovių metinių finansinių ataskaitų tvirtinimui atrodytų, kad aptartą riziką galima suvaldyti bendrovės gautą pelną tiesiog perkeliant į nepaskirstytą pelną ir jo neišmokant, kol nesibaigs santuokos nutraukimo byla.

Tačiau ne tik išmokėtos ir reinvestuotos lėšos tampa bendrąja nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 4 punktą, jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.

Tad, jeigu vedybų sutartyje nėra nuostatos, kad pajamos, vaisiai, gauti iš asmeninio turto, laikomi asmenine nuosavybe, vertės padidėjimas irgi būtų laikomas bendrąja nuosavybe akcininkui esant santuokoje, nepaisant, kad pačios akcijos priklauso asmenine nuosavybe. Bendras turtas po partnerio mirties ne visada atitenka kitam

Netgi jei šis pelnas nepanaudojamas dividendams išmokėti, o skiriamas įstatiniam kapitalui didinti, situacijos tai nekeičia. Jeigu yra didinamas bendrovės, kurios akcininku sutuoktinis tapo iki santuokos sudarymo, įstatinis kapitalas bendrovės nepaskirstytu pelnu (tiek išleidžiant naujas akcijas ar didinant akcijos nominalią vertę), sukauptu esant santuokoje, tai naujai įgytos akcijos, akcijos vertės padidėjimas bus pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Teismų praktikoje tokių bylų buvo ir, teismų vertinimu, pajamos iš nepaskirstyto pelno gali būti gautos ne tik iš dividendų, bet ir iš išleidžiamų naujų akcijų ar padidintos turimų akcijų vertės, taigi naujai įgytos akcijos ar padidėjusi jų vertė buvo pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Reikia pažymėti, kad tai taikoma ne tik akcinėms bendrovėms, bet ir kitų formų verslams. Pavyzdžiui, teismų praktikoje ir ūkininko ūkio, kuris buvo įsteigtas vieno iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo, gautos tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti yra pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip iš verslo gautos pajamos.

Reklama

Teismų praktikoje nusprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių iki santuokos sukurtos įmonės (verslo) vertės prieaugio santuokos metu dydžio nustatymo, nurodoma, kad turėtų būti retrospektyviai įvertinta verslo vertė, nustatant ją santuokos sudarymo dieną ir santuokos nutraukimo metu. Tokio pobūdžio bylose ginčas kyla dėl vertės, kuri nustatoma tiek kiekvienam iš sutuoktinių savo iniciatyva samdant atitinkamus ekspertus, tiek ir teismui skiriant ekspertizę, o nustatoma vertė priklauso nuo taikomų vertinimo metodų.

Kas gali padėti suvaldyti nurodytas rizikas? Vedybų sutartyje nepakanka nurodyti, kad turtas (akcijos ir kt.), įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, nes, kaip aptarta, toks nurodymas nėra pakankamas, nes nėra išsprendžiamas turto vertės padidėjimo, iš turto gautų pajamų priskyrimo / padalijimo klausimas. Siekiant nukrypti nuo taisyklės, kad santuokos metu iš asmeninio turto gautos pajamos, vaisiai yra bendri, vedybų sutartyje turėtų būti aiškiai numatyta, kad po santuokos sudarymo ne tik turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, bet ir jo duodamos pajamos, vaisiai ir padidėjusi verslo vertė yra laikomi sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vedybų sutartyje aiškiai reglamentuojant nurodytus klausimus, bus išvengiama ginčų, o kartu ir sutaupoma laiko ir lėšų juos sprendžiant.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr. teisininkė Indrė Selvestravičiūtė

Vitaliaus ir Albino humanistinės santuokos liudijimas – Lietuvos nacionaliniame muziejuje