Lietuvos susisiekimo sektoriaus ir infrastruktūros Valstybės įmonių pertvarkymas

Kas keičiama ir kodėl?

Pradedamas Lietuvos susisiekimo sektoriaus ir infrastruktūros Valstybės įmonių pertvarkymas. Valstybės įmones pertvarkyti rekomendavo Specializuota tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Siūlyta peržiūrėti, supaprastinti ir suvienodinti valstybės valdomų įmonių teisines formas. 2018 m. Susisiekimo ministerija inicijavo ir Vyriausybė pritarė minėtų valstybės įmonių pertvarką į akcines bendroves. Tačiau praeitos kadencijos Seime pertvarkos įstatymai nebuvo priimti.

Reklama

Siekiant įgyvendinti numatytas pertvarkas Seime pakeisti Transporto veiklos pagrindų įstatymas ir kiti specialūs transporto sektoriaus įstatymai. Esminiai transporto infrastruktūros valdymo principai reguliuojami Transporto veiklos pagrindų įstatyme, o detalizuojami specialiuose atskirus transporto sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose.

Prieš tai įstatymais buvo nustatyta, kad viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Šiuo metu valstybės turtas Valstybės įmonėse valdomas patikėjimo teise.

Įstatymų pakeitimais keičiamas Lietuvos transporto infrastruktūros valdymas, naudojimas ir disponavimas. atsisakoma nuostatų, kad viešoji transporto infrastruktūra išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Nustatoma, kad viešoji transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei ir savivaldybei, bet ir dar dviem subjektams – uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei (UAB ir AB), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, arba valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei.

Šie įstatymų pakeitimai leis pertvarkyti penkias susisiekimo sektoriaus valstybės įmonės – VĮ Lietuvos oro uostai, VĮ Oro navigacija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šios valstybės įmonės pertvarkomos į akcines bendroves. Dėl keturių iš šių valstybės įmonių Seimas jau priėmė sprendimus, o dėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarkymo Seimas turės priimti sprendimą artimiausiu metu. Planuojama šias pertvarkas užbaigti iki 2022 m. pabaigos. Pažymėtina, kad geležinkelio transporto infrastruktūra jau seniai dirba akcinės bendrovės forma.

Kur bus nauda?

Pertvarkos autorių manymu, kad tokios sąlyginai savarankiškos akcinės bendrovės būtų valdomos efektyviau nei valstybės įmonės, būtų sudarytos sąlygos diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką, mažinti valdymo ir administracinę naštą, bendrovių valdymas taps lankstesnis. Teigiama, kad akcinių bendrovių profesionalios valdybos leis sumažinti politinę riziką, leis efektyviau valdyti verslo rizikas ir užtikrins įmonės veiklos nuoseklumą ir stabilumą.

Atitinkamos akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios galės būti viešosios transporto infrastruktūros savininkės, bus savarankiški juridiniai asmenys, 100 proc. priklausančios valstybei ar savivaldybei. Tokių bendrovių akcijos negalės būti privatizuojamos. Akcinių bendrovių uždirbtas pelnas galės būti skirstomas dividendų forma valstybei ir reinvestuojamas į kitus projektus.

Planuojama, kad tokia pertvarka bus naudinga ir verslui. Manytina, kad po pertvarkos atsiras galimybė pritraukti įvairių formų investicijas, palengvės bendradarbiavimas tarp minėtų viešosios transporto infrastruktūros akcinių bendrovių ir privataus verslo. Akcinės bendrovės taip pat turės galimybę steigti dukterines įmones bei sudaryti partnerystės susitarimus.

Ar apie viską pagalvota?

Pagal Konstituciją, valstybės turtas turi būti racionaliai tvarkomas, duoti naudą visuomenei ir tarnauti tautos gerovei. Nauda visuomenei negali būti suprantama vien materialine, finansine prasme, tai ir nacionalinė strateginė ir saugumo reikšmės. Didžiausia dalis viešosios transporto infrastruktūros objektų yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, todėl būtina tinkamai užtikrinti su nacionaliniu strategija ir saugumu susijusius klausimus.

Savaime Konstitucijai neprieštarauja toks valstybės turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn. Tačiau būtina atsižvelgti į įvairius veiksnius, nustatyti šio turto teisinį režimą, naudojimo sąlygas ir tvarką, idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės.

Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, valstybė turėjo galimybę daryti tiesioginę įtaką su jai priklausančios infrastruktūra priežiūra, modernizavimu ir plėtra susijusiems sprendimams, atsižvelgdama į atitinkamus transporto sistemos organizavimo ir nacionalinio saugumo poreikius.

Tačiau dabar priimtais įstatymų pakeitimais nustatyta, jog didelė dalis viešosios infrastruktūros bus perduota nuosavybės teise valdyti akcinėms bendrovėms. Todėl valstybei liktų santykinai ribotos galimybės daryti tiesioginę įtaką šių bendrovių sprendimams, įskaitant ir susijusiems su viešosios infrastruktūros valdymu ir naudojimu.

Manytina, kad ateityje gali kilti problemų valdant ir naudojant šį viešosios transporto infrastruktūros turtą. Kaip antai, atitinkami akcinės bendrovės ar valstybės, kaip akcininkės, teises įgyvendinančios institucijos sprendimai gali būti pateisinami iš akcinės bendrovės verslo veiklos pelningumo pusės, tačiau jie nebūtinai geriausiai atitiktų su viešaisiais transporto užtikrinimo ir nacionalinio saugumo interesais susijusius poreikius.

Laikas parodys, ar tinkamai buvo įvertinta viešosios transporto infrastruktūros pertvarkos rizika, ar yra grėsmės strateginę reikšmę turinčiai ir nacionaliniam saugumui svarbiai infrastruktūrai, ar pakeisti įstatymai numato pakankamai aiškius kriterijus ir užtikrina, kad šis perduodamas turtas ir toliau bus saugiai ir efektyviai valdomas ir naudojamas užtikrinant būtent su juo susietus viešuosius interesus.

Parengė:

Andrius Kšanauskas

Teisininkas