26 proc. internetu perkančių lietuvių yra gavę apgadintą siuntą: kas padeda sumažinti riziką?

Nors lietuviai jau priprato pirkti internetu ir aktyviai užsisakinėja įvairias prekes e. parduotuvėse, ne visos jų patirtys yra geros. Kaip parodė bendrovės „Smartpost Itella“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Spinter Research“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, ketvirtadalis (26 proc.) prekes internetu užsisakinėjančių lietuvių yra gavę apgadintą siuntą, o penktadalis galvoja apie tokią riziką prieš pirkdami iš e. parduotuvių.

Daugiausiai gyventojų yra gavę apdaužytą, įlenktą, apibraižytą prekę ar daiktus pažeistose pakuotėse. Tokie defektai sudaro daugiau nei pusę (52 proc.) visų apgadinimo atvejų. 39 proc. su apgadintomis siuntomis susidūrusių gyventojų yra gavę įskilusias ar sudužusias bei kitaip pažeistas prekes. Gerokai rečiau susiduriama su pavogtomis ar dingusiomis siuntomis ir siuntomis, kuriose trūksta užsakytų daiktų. Tokius atvejus minėjo 4 proc. blogų patirčių apsiperkant internetu turėjusių gyventojų. Dar 2 proc. yra tekę gauti siuntas su išbėgusiu ar išsiliejusiu jų turiniu.

„Siuntos saugumas daugiausiai priklauso nuo to, kaip ją transportavimui paruošia siuntėjai. Jie turi pasirūpinti, kad lengvai dūžtančios, skylančios ar kitaip pažeidžiamos prekės būtų tinkamai supakuotos ir apsaugotos. Tam tikrai yra priemonių ir didžioji dauguma siuntų vartotojams pristatomos be jokių pažeidimų ir apgadinimų. Siuntėjams rekomenduojame prekes įpakuoti taip, kad jos dėžėje negalėtų laisvai judėti, o siunčiami daiktai būtų papildomai apsaugoti minkštu sluoksniu. Svarbu rinktis pakankamai tvirtas pakuotes, kad jos nebūtų pažeistos transportavimo metu“, – sako bendrovės „Smartpost Itella“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Justas Januškevičius.

Fiziniai prekių apgadinimai nėra vienintelė galima vartotojų nusivylimo gavus nekokybišką siuntą priežastis. Keblumų gali kilti dėl aplinkos poveikio – t. y. temperatūrų svyravimo, drėgmės. Elektronikos, kosmetikos, kai kurios maisto prekės tam yra išties jautrios. Tokiu atveju net ir kokybiškas siuntos įpakavimas gali nepadėti, todėl, nepasirinkus saugaus pristatymo būdo, pavyzdžiui, paštomatų, esančių patalpų viduje, šios prekės gali būti sugadintos ar prarasti pageidaujamas savybes.

Atliktos apklausos duomenys rodo, kad į tokią riziką atsižvelgia 17 proc. internetu apsiperkančių gyventojų. Prekių sugadinimo dėl aplinkos poveikio rizika didėja, kai jautrias siuntas renkamasi atsiimti iš lauke esančių paštomatų. Juose sąlygos iš esmės yra tokios pat kaip lauke, o prekės tokioje aplinkoje dažnai išbūna ir keletą parų.

„Nuo neigiamo aplinkos poveikio galima apsisaugoti renkantis patalpų viduje esančius paštomatus arba prekių pristatymą į namus. Apie tai ypač verta pagalvoti tais atvejais, kai internetu užsakomos didesnės vertės prekės, kurios yra jautrios aplinkos poveikiui. Pavyzdžiui, ličio jonų baterijas turintiems įrenginiams negerai būti šaltyje ar dideliame karštyje. Elektronika taip pat gali sugesti esant didelei santykinei oro drėgmei ar temperatūrų svyravimams – prietaiso viduje gali kauptis kondensatas, o vidinius komponentus pradėti veikti korozija. Pavojai lauko paštomatuose kyla ir kosmetikai, o jos gaminiai, kaip rodo tyrimai, yra vienos dažniausiai per paštomatus Lietuvos gyventojų gaunamų prekių. Kosmetiką per paštomatus gauna ar siunčia 42 proc. lietuvių“, – sako J. Januškevičius.

Apklausos duomenys parodė, kad internetu įvairias prekes užsisako 9 iš 10 Lietuvos gyventojų. Pernai metų pabaigoje „Smartpost Itella“ iniciatyva bendrovės „Dentsu“ atliktos Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys parodė, kad paštomatai yra vienas populiariausių siuntų pristatymo būdų – net 72 proc. lietuvių siuntas per paštomatus gauna ar siunčia bent kartą per mėnesį, o penktadalis – kas savaitę. Pagal šios apklausos duomenis, lietuviai yra aktyviausi paštomatų naudotojai Baltijos šalyse.

Bendrovė „Spinter Research“ Lietuvos gyventojų apklausą apie pirkimą internetu atliko šių metų liepą. Iš viso apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus šalies gyventojų.