Paskelbta
1 metai prieš-
Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ ir Kanados oro vežėja „Air Canada“ paskelbė apie nuo 2024 m. spalio 23 d. įsigaliosiančią bendro skrydžių kodų naudojimo partnerystę. Šis susitarimas suteikia galimybę abiem vežėjams suteikti platesnes kelionių galimybes savo klientams ir jų laisvalaikio, verslo ir tolesnio susisiekimo poreikiams skrydžiuose tarp Baltijos šalių ir Kanados bei už jos ribų.
„Džiaugiamės galėdami paskelbti apie bendro naudojimo skrydžių sutartį su mūsų ilgalaike tarpmiestinių skrydžių partnere „Air Canada“, suteikiančią mūsų klientams geresnes susisiekimo galimybes. Ši nauja bendrojo kodo naudojimo partnerystė nuo šiol tiek „airBaltic“, tiek „Air Canada“ keleiviams suteiks daugiau galimybių keliauti tarp visų trijų Baltijos šalių sostinių ir Kanados, be to, jie galės sklandžiai skristi su vienu persėdimu per kitus Europos miestus. Tikimės sėkmingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo“, – teigia „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.
„Kompanija „airBaltic“ yra įsipareigojusi nuolat plėsti savo skrydžių tinklą, ne tik įtraukdama naujas kryptis, bet ir užmegzdama naujas partnerystes su oro linijų bendrovėmis visame pasaulyje. Šiomis pastangomis stipriname savo, kaip viso Baltijos regiono susisiekimo stuburo, pozicijas“, – išskiria M. Gaussas.
„Air Canada“ labai džiaugiasi galėdama išplėsti ilgamečius santykius su „airBaltic“, kad būtų užtikrintas geresnis susisiekimas ir klientams būtų patogiau keliauti tarp Kanados ir Šiaurės Europos. Ši naujoji bendrojo kodo naudojimo partnerystė prisideda prie tvirtų komercinių ryšių tarp Kanados ir Baltijos regiono ir remiasi „Air Canada“ pasauline augimo strategija, pasinaudojant stipriu, betarpinių skrydžių tinklu iš Kanados į Skandinaviją ir pagrindinius Europos vartus, įskaitant Amsterdamą“, – sako Markas Galardo, „Air Canada“ vykdomasis viceprezidentas, atsakingas už pajamų ir tinklo planavimą.
Pagal bendro kodo naudojimo sutartį „airBaltic“ pridės savo kodą (BT) prie „Air Canada“ vykdomų maršrutų iš Toronto į Amsterdamą ir Kopenhagą, taip pat prie aviakompanijos sezoninių skrydžių kitą vasarą iš Monrealio į Kopenhagą ir Amsterdamą bei iš Toronto į Stokholmą*. Tuo tarpu „Air Canada“ savo kodą (AC) įrašys į 10 „airBaltic“ valdomų maršrutų: iš Rygos į Amsterdamą, Kopenhagą, Frankfurtą, Miuncheną, Stokholmą, iš Talino į Amsterdamą, Briuselį, Kopenhagą ir Miuncheną bei iš Vilniaus į Amsterdamą.
Planuojama, kad pirmasis bendrojo kodo skrydis įvyks 2024 m. lapkričio 6 d.
„airBaltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino, Tamperės ir, sezoniškai, Gran Kanarijos, skraidina daugiau nei 130 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione. Visą „airBaltic“ skrydžių tvarkaraštį ir bilietus galima rasti bendrovės tinklalapyje www.airbaltic.com.
Erno Hildén pradeda eiti „airBaltic“ generalinio direktoriaus pareigas
„airBaltic“ 2025 m. III ketv. grynasis pelnas siekė 6 mln. eurų
Kol kiti mažina veiklą, „airBaltic“ plečiasi: tęsiamas augimas ir stabilumas 2026 m. vasarą
„airBaltic“ švenčia 30-metį: pirmą kartą istorijoje skrydžio metu surengtas choro pasirodymas, transliuotas per „Starlink“
„airBaltic“, siekdama pagerinti keleivių patirtį, įdiegia grupinį įlaipinimą
„airBaltic“ mini 30-ąjį jubiliejų – skrydžiai nuo 30 eurų
„airBaltic“ pajamos ir keleivių skaičius antrąjį ketvirtį augo, pagerino 2025 m. pirmojo pusmečio rezultatus
„airBaltic“ ir jos pilotų akademija dalyvaus Kauno aviacijos šventėje 2025
Viena vasara – trys sostinės: Praha, Budapeštas ir Tirana – ir atostogoms, ir savaitgalio pabėgimams


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Hanner vardas Lietuvos miestuose girdimas seniai. Kartais jis iškyla kalbant apie naujus biurų pastatus, kartais – apie gyvenamuosius kvartalus ar...
Lietuvoje nėra daug įmonių, kurios būtų matomos iš tolo. Ne reklama, ne šūkiais, o tiesiog mastu. ORLEN Lietuva yra viena...
Reklama
Reklama
Lietuvos pieno sektoriuje yra vardų, kurie nuolat iškyla pokalbiuose apie eksportą, kainas ar pokyčius rinkoje. Vilkyškių pieninė – vienas iš...
Penkta klasė dažnai laikoma lūžio tašku. Vaikas jau nebe pradinukas, bet dar ir ne paauglys, kuris viską nori spręsti pats....
Pamestas telefonas dažniausiai pastebimas ne iš karto. Iš pradžių – trumpa pauzė. Kišenė. Kuprinė. Kita kišenė. Stalas. Ir tik tada...
Kapsulinis kavos aparatas dažnai atsiranda tada, kai kava turi būti paprasta. Be malimo, be svarstyklių, be ilgų rytinių ritualų. Mygtukas,...
Kavos aparatas dažnai tampa tylia namų virtuvės dalimi. Jis stovi kampe, burzgia rytais, kartais primena apie save lempute ar keistu...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
