Ambicingi ESG tikslai – kokios rizikos kyla verslams ir kada atsakomybę gali tekti prisiimti vadovams?

Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG) elementus, todėl savo strategijose neretai apsibrėžia išties ambicingus šių sričių tikslus. Kaip teigia teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Indrė Pelėdaitė, augant ESG temų aktualumui, daugėja rizikų ne tik įmonėms, bet ir jų vadovams.

Reklama

Naujas požiūris ir naujos rizikos

Anot teisininkės, su ESG susiję ieškiniai įmonėms bei jų vadovams Vakaruose tampa vis dažnesni, o tokia praktika neišvengiamai atkeliauja ir į Lietuvą. Iki šiol ieškiniai įmonių vadovams Lietuvoje dažniausiai buvo susiję su pavėluotai iškeltomis bankroto bylomis, nemokumo situacijomis, nepavykusia verslo plėtra ar įmonei paskirtomis baudomis. Pastaruoju metu pastebimos tendencijos, jog vadovų atsakomybės klausimai keliami ir dėl sankcijų reguliavimo pažeidimo, priimtų netinkamų sprendimų Covid-19 pandemijos padariniams suvaldyti ar dėl kibernetinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos neužtikrinimo.

„Taip pat išryškėjo ir dar viena rizikų grupė, susijusi būtent su ESG siekiais bei veiksmais. Situaciją komplikuoja tai, kad kol kas šios srities reguliavimas nėra aiškus, o ESG sąvoka gali būti suvokiama labai plačiai. Įmonėms, siekiančioms eiti ESG keliu, svarbu gerai apgalvoti kiekvieną savo žingsnį. Kitu atveju, skundų ir ieškinių gali sulaukti ne tik įmonė, bet ir jos vadovai“, – pažymi I. Pelėdaitė.

Savo ruožtu rizikos valdymo ir draudimo brokerių bendrovės „Marsh” Lietuvos padalinio vadovas Julius Šeškauskas taip pat yra įsitikinęs, kad su ESG susijusios bylos Lietuvoje bus vis dažnesnės, o akcininkai, darbuotojai ir kitos suinteresuotos pusės į įmonių deklaruojamus siekius bei atliekamus arba neatliekamus veiksmus ESG srityje žiūrės pro padidinamąjį stiklą.

Su ESG susijusių bylų daugėja

„Sorainen“ ekspertės teigimu, bylos įmonėms ir jų vadovams gali būti keliamos ne tik dėl netinkamo ESG strategijos įgyvendinimo, ESG reguliuojančių teisės aktų pažeidimų ar ekomanipuliavimo (angl. greenwashing), bet ir dėl nepakankamų bendrovės veiksmų įgyvendinant ESG veiksnius. Visais šiais atvejais pačios įmonės ar kiti suinteresuoti asmenys gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo tiek iš esamų, tiek iš buvusių įmonės vadovų.

„Konkrečių pavyzdžių, kai įmonėms ir jų vadovams dėl minėtų priežasčių tenka bylinėtis teismuose JAV ir Vakarų Europoje, netrūksta. Kone vadovėlinis pavyzdys yra investuotojų ieškinys vienai didžiausių pasaulyje medienos granulių gamintojai, bendrovei „Enviva“. Kompanija deklaravo besilaikanti veiklos strategijoje įtvirtintų ESG principų. Tačiau pernai vienas iš bendrovės investuotojų paskelbė itin kritišką ataskaitą, kurioje buvo teigiama, kad, be kita ko, „Enviva“ užsiima ekomanipuliavimu ir ESG naudoja tik kaip rinkodaros priemonę, o ne realiai siekia šios srities tikslų. Netrukus po ataskaitos paskelbimo viena iš „Enviva“ akcininkių prieš bendrovę ir jos direktorius bei kitus vadovaujančias pareigas užimančius asmenis pateikė ieškinį, reikalaudami žalos atlyginimo dėl kritusios įmonės akcijų vertės“, – pasakoja I. Pelėdaitė.

Pasak „Sorainen“ teisininkės, šis ieškinys parodo su ESG įsipareigojimų įgyvendinimu susijusį ypač didelį spaudimą, kurį patiria verslai ir jų vadovai. Įmonės jaučia pareigą parodyti savo ESG dorybes. Atitinkamai vadovai jaučia spaudimą priimti tam tikrus sprendimus ir skelbti apie įgyvendinamas ESG priemones, net jei bendrovė iš tiesų neturi galimybių imtis realių ESG strategiją atitinkančių veiksmų. Vėliau, būtent vadovams gali tekti prisiimti asmeninę atsakomybę dėl netinkamų sprendimų.

Atsakomybė gali grėsti ir už nepakankamai ryžtingus veiksmus

Kitas I. Pelėdaitės pateiktas pavyzdys rodo, kad asmeninės vadovų atsakomybės rizika gali kilti net ir tada, kai bendrovė ir jos vadovai itin atsargiai vertina tvarumo strategijos įgyvendinimą bei atsakingai vengia ekomanipuliavimo. Tokiu atveju jie gali sulaukti kaltinimų, kad ėmėsi nepakankamų priemonių mažinant neigiamą įmonės poveikį.

„Šių metų kovą tarptautinė nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija „ClientEarth“ Jungtinės Karalystės teismui pateikė ieškinį prieš bendrovės „Shell“ valdybos narius. Jie kaltinami tuo, kad nesiėmė pakankamų veiksmų, kurie apsaugotų įmonę nuo būsimų klimato kaitos padarinių, taigi, neveikė geriausiais bendrovės interesais. „ClientEarth“ teigė, kad eidami savo pareigas įmonės valdybos nariai nesielgė rūpestingai ir apdairiai, bendrovės perėjimo prie atsinaujinančių energetikos šaltinių strategiją perengė netinkamai, o realūs veiksmai niekaip neatsispindėjo bendrovės veiklos planuose ir biudžetuose“, – sako I. Pelėdaitė.

Pagrindu ieškiniams gali tapti socialiniai bei valdymo aspektai

I. Pelėdaitės teigimu, Lietuvoje jau taip pat būta bylų, kurias galima priskirti ESG sričiai. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Biodegalų asociacija apskundė teismui degalinių tinklą „Neste Lietuva“. Jis buvo kaltinamas tuo, kad savo reklamose pateikė, asociacijos teigimu, klaidingą informaciją apie degaluose pradėtą naudoti aplinkai draugiškesnį priedą. Šioje konkrečioje situacijoje teismas skundą atmetė, tačiau šis atvejis puikiai iliustruoja įmonėms šiandien kylančias rizikas. Vien bylinėjimasis dėl panašių skundų įmonei lemia išaugusias išlaidas ir žalą reputacijai. Jei skundas būtų patenkintas, įmonė patirtų realių finansinių nuostolių. Juos išieškoti įmonė galėtų siekti iš vadovo.

„ESG apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei įmonės valdymo aspektus, o prieš įmones ir jų vadovus nukreipti ieškiniai gali būti susiję ir su pastaraisiais. Pavyzdžiui, Lietuvoje daugėja atvejų, kai tyrimai įmonių atžvilgiu pradedami dėl naujų Darbo kodekso nuostatų, susijusių su psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencija. Darbuotojams laimėjus tokius ginčus atsakomybė gali kristi ant tinkamų prevencijos priemonių įmonėje neužtikrinusių vadovų pečių. Lietuvoje taip pat jau gan dažni teisiniai ginčai dėl tinkamo po motinystės ar tėvystės atostogų į darbą sugrįžusių darbuotojų teisių užtikrinimo. Abu atvejai galėtų būti priskiriami socialiniam ESG aspektui“, – pažymi I. Pelėdaitė.

„Ieškiniai vadovams dėl socialinės ir įmonės valdymo atsakomybės klausimų pastaruosius 50 metų jau yra tapę klasika JAV ir EU šalyse. Net ir Lietuvos teismuose ši tema pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau. Ieškiniai, kai darbuotojai paduoda įmonę ir jos vadovus į teismą dėl netinkamo atleidimo, atlyginimo dydžio, ar ginčai kilę dėl akcininkų tarpusavio nesutarimų dėl verslo, bus priskirti ESG, todėl galima sukels didesnį visuomenės susidomėjimą ir atneš reikšmingą reputacinę žalą įmonei. Kolegų surinkti duomenys rodo, kad didžiausia šios srities ieškinių rizika numatoma vadovams finansinėse institucijose, bendrovėse, teikiančiose profesines paslaugas, statybų ir gamybos, telekomunikacijų ir IT sektoriuose“, – pažymi J. Šeškauskas.

Spaudimo ir rizikų įmonėms daugės

Pasak J. Šeškausko, akivaizdu, kad plėsis ir vadovų atsakomybės ribos. Šiandien vadovai jau privalo užtikrinti, kad įmonės veikla atitiktų ne tik visų aktualių teisės aktų reikalavimus, bet ir pačios bendrovės apsibrėžtą ESG strategiją. Kitaip tariant, imituoti ESG veiksmus taps vis sudėtingiau, o įmonių akcininkai, darbuotojai ir investuotojai bus vis principingesni reikalaudami vadovų atskaitomybės ir atsakomybės. Verslai neabejotinai pajaus didesnį spaudimą ir iš nevyriausybinių organizacijų. Dėl to įmonėms svarbu suvaldyti ESG kontekste kylančias teisines, reputacines ir finansines rizikas. Svarbu nepamiršti, kad ESG įsipareigojimus daugeliu atvejų siekiama išplėsti visai tiekimo grandinei, todėl rizikos gali būti susijusios ir su bendrovės partneriais bei tiekėjais, kurių pasirinkimas turėtų būti itin atsakingas.

Anot J. Šeškausko, tai lemia poreikį įmonėms labiau gilintis į ESG sritį, reguliacinę aplinką, identifikuoti visas galimas rizikas ir nuo jų apsidrausti. Visa tai svarbu daryti jau šiandien, nelaukiant, kol pasaulinės praktikos pasieks Lietuvą, o ESG bylos taps norma.