Gintarė Verbickaitė: nauja darbo rinkos realybė – kodėl vis sunkiau rasti tinkamų specialistų?

Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė

Reklama

Lietuvoje neseniai nuskambėjo nerimą keliantys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo rezultatai: šalies suaugusiųjų įgūdžiai silpnėja, daugelis dirba ne pagal įgytą išsilavinimą. Akivaizdu, kad švietimo sistema nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Tad kokių veiksmų turime imtis jau dabar, kad išvengtume ilgalaikių pasekmių?

Analizuojant EBPO tyrimą, kuriame vertinami 31 šalies gyventojų įgūdžiai, Lietuvos rezultatai kelia rimtą susirūpinimą. Skaitymo, matematinio raštingumo ir problemų sprendimo gebėjimai per pastarąjį dešimtmetį smuko iki pavojingai žemo lygio ir atsilieka nuo tarptautinio vidurkio. Tyrime taip pat analizuota, kaip minėti įgūdžiai koreliuoja su ekonominiais ir socialiniais veiksniais. Čia Lietuva taip pat neatrodo pavyzdingai: net 29 proc. darbuotojų yra per daug kvalifikuoti savo turimoms pareigoms darbe, 7 proc. – nepakankamai kvalifikuoti, o daugiau nei trečdalis (37 proc.) – dirba ne pagal įgytą specialybę.

Šie rezultatai atskleidžia atotrūkį tarp švietimo sistemos ir realių verslo poreikių. Akivaizdu, kad ji neatliepia realių darbo rinkos poreikių ir neužtikrina tvaraus inovacijų bei ekonomikos augimo. Lietuvos startuoliai ir kiti verslai kelia ambicingus tikslus, tačiau jiems pasiekti mums trūksta kvalifikuotų specialistų. Tai mažina šalies konkurencingumą ir lėtina technologinį proveržį. Kad išvengtume dar didesnio atotrūkio, būtina nedelsiant investuoti į ateities įgūdžius – jų ugdymas turi prasidėti jau mokykloje ir tęstis visą profesinį gyvenimą.

STEM: kodėl jis būtinas?

Akivaizdu, kad dabartinė Lietuvos švietimo sistema per mažai orientuojasi į kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir technologinių įgūdžių ugdymą. Tai reiškia, kad absolventai nėra pakankamai pasiruošę realiai darbo rinkai, kurioje vis labiau dominuoja automatizacija, skaitmenizacija bei naujas galimybes atveriantis dirbtinis intelektas.

Siekiant, kad švietimo sistema nuo pat mokyklos suolo atitiktų šiuolaikinius darbo rinkos ir verslų poreikius, turime stiprinti STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) ugdymą, kuris yra pagrindinis kritinio mąstymo ir inovacijų variklis. Praktiniai eksperimentai, robotika, programavimas turėtų tapti kasdienybe, o modernios laboratorijos ir skaitmeninės mokymo priemonės – kiekvienos mokyklos standartu.

Tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Vokietija ar Pietų Korėja, aktyviai investuodamos į STEM, savo šalyse kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, skatina technologinę pažangą ir užtikrina ilgalaikį konkurencingumą pasauliniame kontekste. Deja, Lietuvoje šių dalykų ugdymas nėra pakankamai stiprus, o su tuo tiesiogiai susijęs specialistų trūkumas jau dabar riboja technologinį šalies progresą ir stabdo ekonomikos augimą.

Pokyčiai reikalingi ir aukštajame moksle

Reklama

Šiuo metu turime paradoksą: nors Lietuvoje yra daug aukštos kvalifikacijos specialistų, beveik ketvirtadalis darbuotojų dirba ne pagal įgytą specialybę. Tuo pat metu technologijų sektorius ir kitos aukštos pridėtinės vertės įmonės susiduria su talentų trūkumu. Kaip susiformuoja ši prieštaringa situacija?

Atsakymas toks pats – švietimo sistemos ir darbo rinkos nesuderinamumas. Universitetai ir kolegijos dažnai ruošia specialistus pagal senas programas, kurios neatitinka šiandienos darbo rinkos poreikių.

Be to, švietimo sistemai nespėjant prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, vienų specialistų parengiama per daug, kitų per mažai. Naujausi konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ tyrimo duomenys rodo, kad Baltijos šalių studentai labiau linkę dirbti IT ir finansų sektoriuose, tačiau realybėje kvalifikuotų darbuotojų šiose srityse vis dar kritiškai stinga. Realybėje, o ne apklausose daug jaunų žmonių renkasi socialinius ar humanitarinius mokslus, kurie nesuteikia paklausių techninių įgūdžių.

Kvalifikacijos tobulinimo svarba ekonomikai

McKinsey Global Institute prognozuoja, kad pasaulyje iki 2030 m. dėl automatizacijos darbo vietas praras iki 800 mln. žmonių ir pabrėžia būtinybę investuoti į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, siekiant užkirsti kelią ekonominiams nuostoliams ir užtikrinti stabilų darbo rinkos vystymąsi.

Šalys, kurios išsiskiria aukštais mokymosi visą gyvenimą rodikliais, pasiekia geresnių ekonominių rezultatų ir užtikrina stipresnę socialinę apsaugą. Investicijos į kvalifikacijos tobulinimą ne tik sprendžia darbo rinkos iššūkius, bet ir sukuria reikšmingą ekonominę grąžą. Remiantis Europos Komisijos apskaičiavimais, suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimas Europos Sąjungos šalyse per 10 metų gali užtikrinti kasmetinę 200 mlrd. eurų ekonominę naudą.

2023 m. Europos Komisijos ataskaita Lietuvoje atskleidė struktūrines šalies darbo rinkos problemas, tokiais kaip įgūdžių neatitikimai ir kvalifikacijų trūkumas, kartu pabrėždama profesinio mokymo ir perkvalifikavimo svarbą. Šią situaciją spręsti padėjo Užimtumo Tarnybos finansuojamos mokymo programos, iš kurių sąlygojančias skaitmenizaciją rinkosi virš 87 proc. aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonės dalyvių. Todėl turime užtikrinti tęstines valstybės investicijas į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, kuris reikšmingai prisideda prie darbuotojų gebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, mažina socialinės paramos naštą ir didina biudžeto pajamas per mokesčius, kuriuos sumoka aukštesnius atlyginimus gaunantys darbuotojai.

Jei norime išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, užtikrinti ekonomikos augimą ir inovacijų gausą, negalime leisti sau likti nuošalyje – jau dabar turime investuoti į nuoseklų reikalingų įgūdžių vystymą nuo mokyklos suolo iki tęstinio mokymosi visą gyvenimą. Tai ne tik padės spręsti darbo rinkos iššūkius, bet ir leis auginti inovatyvią, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.