Verslas
Kaip du broliai sukūrė „Stripe“ ir pavertė internetą mokėjimų imperija?
Įsivaizduokite du brolius iš Airijos provincijos, kurie dar paauglystėje programuodavo ne iš pasipūtimo, o todėl, kad kaime tiesiog nebuvo ką daugiau veikti. Nedidelis Fermoy miestelis, kuriame dažniausias triukšmas – prasilenkiantys automobiliai ir vietos pardavėjo sveikinimas. Ir štai iš šios ramybės, iš šios, atrodytų, niekuo neišsiskiriančios aplinkos gimė viena didžiausių technologijų istorijų – „Stripe“.
Reklama
Patrick ir John Collison šiandien skamba kaip įprasti Silicio slėnio herojai: milijardierių statusas, investuotojų eilės, aukšta reputacija. Bet jų istorija prasidėjo kitaip. Tyliau. Kukliau. Ir, tiesą sakant, kur kas žmogiškiau, nei dažnai skelbia blizgūs technologijų pasaulio mitai.
Ši istorija – apie tai, kaip du broliai, neturėję jokios išankstinės teisės į sėkmę, sukūrė platformą, kurią naudoja šimtai tūkstančių verslų visame pasaulyje. Ir kaip tas sprendimas – paprastas mokėjimo mygtukas internete – tapo pagrindu milžiniškai mokėjimų imperijai.
Ankstyvieji metai: broliai, kurie užsiėmė ne tais darbais, kuriuos iš jų tikėjosi
Patrick Collison dažnai pasirodo viešai su lengvu drovumu – tarsi vis dar bandytų suprasti, kaip taip atsitiko, kad interneto mokėjimai dabar iš dalies priklauso nuo jo idėjų. John – ramesnis, apgalvotas, mažiau linkęs į viešą aršumą. Jų bendras bruožas – neįtikėtina disciplina ir beveik akademinis smalsumas.
Jie užaugo namuose, kuriuose kompiuteriai buvo ne privilegija, o tiesiog svetainės dalis. Tėvai – ne milijonieriai, bet žmonės, kurie skatino klausimą „o kodėl?“ daugiau nei bet kokias taisykles. Todėl nenuostabu, kad dar būdami paaugliai jie sukūrė savo pirmąjį projektą – „Auctomatic“. Tiesą sakant, tai buvo eBay pardavėjams skirtas įrankis, kurį jie pardavė porai britų verslininkų už maždaug penkis milijonus dolerių.
Skamba kaip tipinė Silicio slėnio sėkmės istorija, tiesa? Bet tai įvyko, kai jie buvo vos dvidešimtmečiai. O svarbiausia – net ir pardavę „Auctomatic“, jie jautė, kad padarė ne tai. Ne tą sprendimą, kuris keičia sistemą. Tai buvo labiau įdomi patirtis nei gyvenimo darbas.
Taip prasidėjo mintys apie „Stripe“.
Nedidelė problema, kuri galiausiai atvėrė duris visai industrijai
Broliai dažnai pasakoja tą pačią istoriją – kai jie pirmą kartą bandė priimti mokėjimą internetu, procesas buvo toks gremėzdiškas, kad atrodė, jog kažkas meluoja.
Jie turėjo pildyti nesibaigiančius dokumentus, laukti leidimų, derinti nuobodžias technines integracijas. Visa procedūra priminė biurokratinį labirintą, o ne modernų technologijų amžių. Buvo 2009–2010-ieji. Internetas jau šuoliavo į priekį, žmonės kūrė programėles, socialinius tinklus, bet… paprasto būdo priimti mokėjimus vis dar nebuvo.
Reklama
„Kaip gali būti, kad pasaulis, kuriame galiu užsisakyti vakarienę vienu paspaudimu, vis dar reikalauja fakso norint priimti mokėjimą?“ – toks klausimas, anot jų, vis nepaleido.
Ir štai čia gimė esminis „Stripe“ principas: mokėjimai turi būti paprasti. Ne gražūs, ne „inovatyvūs“ (kad ir ką šis žodis šiandien bereikštų), o paprasti. Tokie, kuriuos programuotojas gali integruoti per kelias minutes.
„Stripe“ gimimas: tylus, beveik slapta vykęs eksperimentas
Kai broliai atvyko į JAV, jų nepasitiko pompastiškos idėjos pristatymas ar legendiniai „pitch deckai“. Atvirkščiai – jie keliems draugams tyliai pasiūlė išbandyti savo naują mokėjimų API. Be reklamos, be iškilmingų pažadų.
Klasikinis Silicio slėnio metodas: sukurk taip gerai, kad žmonės patys ims kalbėti.
„Stripe“ pradėjo plisti tarp startuolių kaip gerai saugoma paslaptis. Kūrėjai, pavargę nuo sudėtingų senų mokėjimų sistemų, džiaugėsi, kad pagaliau yra kažkas, kas tiesiog… veikia. O Silicio slėnyje, jei tavo produktas patinka kūrėjams, tu jau laimėjai pusę mūšio.
Broliai prie projekto dirbo maniakišku tempu. Ne dėl to, kad jiems reikėjo, bet todėl, kad jautė – pagaliau tai tikras dalykas. Idėja, kuri neskamba kaip žaislas. Idėja, kuri gali iš tiesų pakeisti tai, kaip žmonės perka internete.
Didysis „Stripe“ šuolis: kai pasaulis pagaliau suprato, kad mokėjimai nėra nuobodus kampelis
2010-aisiais jie gavo investicijų iš „Y Combinator“. Tai nebuvo didžiulės sumos. Bet simbolika – milžiniška. Jei „Y Combinator“ tiki tavimi, tai reiškia, kad gali tikėtis daugiau.
Po poros metų „Stripe“ jau buvo viena sparčiausiai augančių technologijų bendrovių. Tokios įmonės kaip „Shopify“, „Lyft“ ir net „Facebook“ (vėliau – „Meta“) pasirinko juos kaip mokėjimų partnerius. Netiesa, kad viskas vyko be trikdžių – mokėjimų industrija yra kupina reguliavimo spąstų, sudėtingų saugumo reikalavimų, kartais – net politinių įtampų.
Bet keista tai, kad broliai nekalbėjo apie „disruption“, „ekosistemas“, „transformaciją“. Jie sakė: „Norime, kad kūrėjams būtų lengviau.“ Ši paprasta nuostata tapo didžiausia jų stiprybe.
Ir dar viena detalė – „Stripe“ niekada nepardavinėjo savęs agresyviai. Tai buvo viena iš tų retų technologijų įmonių, kurios augo ne per triukšmą, o per pasitikėjimą. Per jausmą, kad čia dirba žmonės, kurie galvoja. Geriausi startuoliai
Augimas, kuris priminė tyliai bręstantį vulkaną
2016–2022 metais „Stripe“ vertė kilo kaip ant sparnų. Investuotojai kartais net juokavo, kad kompanijos vertinimą galima būtų atnaujinti kas porą mėnesių – tiek sparčiai viskas vyko. Kartais tai būdavo 9 milijardai dolerių, kitąsyk – 20, po to 35, 95… Skaičiai keitėsi taip greitai, kad net rinkos analitikai nebespėdavo.
Bet čia slypi mažas niuansas: broliai to nedramatizavo. Jie nuolat kartojo, kad svarbiausia – ne kapitalas, o tai, kaip plėsis mokėjimų infrastruktūra. Ir ta infrastruktūra iš tiesų pradėjo keisti dalykus.
Verslai, kurie anksčiau neturėjo priemonių priimti mokėjimų internetu, dabar galėjo veikti globaliai. Jauni programuotojai per kelias valandas sukurdavo ištisas parduotuves. Įmonės, kurioms reikėjo sudėtingų atsiskaitymo modelių, pagaliau turėjo partnerį, kuris „mastelis“ nebijojo.
„Stripe“ tapo beveik nematomu interneto sluoksniu – kaip elektra, apie kurią negalvoji, kol ji dingsta.
Collisonų filosofija: nerėkti garsiausiai, bet mąstyti giliau
Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje dauguma vadovų mėgsta būti matomi: konferencijos, interviu, socialiniai tinklai, dideli pasisakymai apie žmonijos ateitį. Collisonai – priešingybė.
Tai nereiškia, kad jie slepiasi. Jie tiesiog kalba tik tada, kai turi ką pasakyti. Kartais – apie ekonomines tendencijas. Kartais – apie švietimą Airijoje. Kartais – apie tai, kodėl mokėjimų rinkai reikia mažiau chaoso.
Ši ramybė ir intelektualumas – retas derinys. Ir galbūt dėl to jų įmonė niekada neturėjo reputacijos, kuri dažnai lydi didžiuosius technologijų gigantus: skandalų, dramų, neaiškių vidinių kovų. „Stripe“ atrodo kaip projektas, kuriame idėjos vis dar svarbesnės už ego. Lietuvoje – moderniausias pasaulyje medsukis
Šiandienos „Stripe“: interneto ekonomikos stuburas
Šiandien „Stripe“ – tai ne tik mokėjimų priėmimas. Tai ištisa infrastruktūra: nuo sąskaitų išrašymo iki mokesčių modeliavimo, nuo finansinių srautų valdymo iki įplaukų analizės. Tarsi skaitmeninis centrinis bankas startuoliams ir globalioms įmonėms.
Žinoma, būta ir kritikos. Kai kas sako, kad „Stripe“ tapo per didelė. Kad jų sprendimai kartais per sudėtingi. Kad jie juda lėčiau, nei žadėjo. Bet tokia jau sėkmės kaina: kuo labiau tampi būtinas, tuo labiau esi vertinamas per padidinamąjį stiklą.
Vis dėlto keisčiausia tai, kad broliai vis dar atrodo taip, lyg vis dar dirbtų savo pirmame mažame projekte. Be pompastikos. Be jausmo, kad jie jau laimėjo. Kartais atrodo, kad jie net šiek tiek stebisi tuo, kas įvyko.
Ką ši istorija pasakoja apie šiandieninę technologijų kultūrą
Jei pažvelgtume į technologijų pasaulio kolosus – „Meta“, „Amazon“, „PayPal“ – „Stripe“ istorija atrodo neįprastai rami. Čia nėra aiškaus konflikto, nėra dramos, nėra tragedijos. Tiesiog du broliai, kurie stebėjo, kaip pasaulis komplikavo paprastus dalykus, ir nusprendė juos supaprastinti. „PRO BRO Group“ pradeda viešą 5,5 mln. eurų obligacijų platinimą
Galbūt būtent dėl to ši istorija taip stipriai veikia auditoriją. Ji primena, kad technologijų sėkmė nebūtinai turi būti garsiai apie save skelbianti. Kartais pakanka tiksliai suprasti problemą, kurios dar niekas normaliai nepriėmė.
Ar „Stripe“ buvo neišvengiama? Tikriausiai ne. Bet ar internetas be „Stripe“ šiandien būtų toks pat sklandus? Tikrai ne.
Pabaigos mintys (be didelių moralų)
Patrick ir John Collison nesivertė pasaulio pažadais. Jie nepardavinėjo vizijų, kurios žadėjo kardinalius pokyčius žmonijai. Jų tikslas buvo paprastas – padaryti interneto mokėjimus greitus ir prieinamus. „Brolių medus” produktai sulaukė išskirtinio susidomėjimo ir pripažinimo Skandinavijoje
Ir štai rezultatas: internete, kuriame šimtai milijonų žmonių perka ir parduoda, kur kiekvienas puslapio kampas turi savo atsiskaitymo funkciją, „Stripe“ tapo beveik nematoma infrastruktūra. Kaip tiltas, per kurį kasdien pereina minios, bet retai kada pakelia akis į architektūrą.
Galbūt todėl ši istorija ir verta pasakojimo. Ji primena, kad didžiausi pokyčiai kartais nutinka tada, kai kas nors tyliai pasako: „O gal galima paprasčiau?“
Reklama
