Per trejus metus – 19 mln. eurų nuostolių: žmonių turtą dažniausiai niokoja vanduo ir gamtos stichijos

Lietuvos žmonių būstas dažniausiai nukenčia nuo nelaimių, susijusių su vandeniu, o didžiausius finansinius nuostolius namuose atneša gaisrai. Tyrimo duomenys rodo, kad 78 proc. Lietuvos gyventojų brangiausiu materialiuoju turtu laiko būstą. Deja, draudikų praktika rodo, kad ne visada pavyksta jį apsaugoti nuo nelaimių.

Reklama

Nuo 2021 metų „Gjensidige“ Baltijos šalių gyventojams atlygino virš 19 milijonų eurų nuostolių už jų būstui padarytą žalą. Nors dažniausiai nelaimingi atsitikimai yra susiję su pasenusia būsto vamzdynų sistema ar elektros instaliacija, tačiau dažna priežastis – ir pačių gyventojų neatsargumas.

„Žmonės linkę manyti, kad jie yra apsaugoti nuo nelaimių ir nesėkmės jų namus aplenks, todėl kasdienybėje dažnai elgiasi nepakankamai apdairiai. Rūpestis namų saugumu turėtų būti vertinamas kaip keleto gerai apgalvotų veiksmų visuma, apimanti galimų rizikų nustatymą, prevencinius veiksmus, supratimą, kaip elgtis krizinėje situacijoje, ir draudimą, kaip pasekmių švelninimo būdą, įvykus nelaimei. Mūsų duomenys rodo, kad būsto draudimu yra pasirūpinęs kas antras Lietuvos gyventojas”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Dažniausia nelaimė būstuose – užliejimas

„Gjensidige” duomenimis, per pastaruosius trejus metus Baltijos šalių gyventojai dažniausia patyrė su vandens išsiliejimu susijusias nelaimes. Lietuvos žmonės – ne išimtis, per šį laikotarpį mūsų šalyje draudimo įmonė užfiksavo virš 6 tūkst. vandens užliejimo įvykių.

„Viena pagrindinių užliejimo priežasčių – pasenusios vamzdynų sistemos, kurios dažname prieš dešimtmečius statytame būste vis dar nėra pakeistos. Nors pastebėti vamzdžių įtrūkimus nėra paprasta, svarbu žinoti, kur namuose yra vandens uždarymo vožtuvai. Taip pat dažnai nuvilia ir radiatoriai, katilai ar skalbimo mašinos. Dėl kieto vandens poveikio prietaisai oksiduojasi ir dėl to gali įtrūkti jų vamzdžiai. Siekiant išvengti tokių nelaimių, reikėtų laiku patikrinti visas vandentiekio sistemas ir atkreipti dėmesį į įrenginių techninės priežiūros periodiškumą. Idealiu atveju, skalbimo mašina ir indaplovė galėtų turėti po atskirą čiaupą, kurį būtų galima užsukti, kai prietaisas nenaudojamas. Ruošiantis vykti į ilgesnes keliones rekomenduojama visiškai atjungti būsto vandens tiekimo sistemą. Reikia atsiminti, kad, išsiliejus vandeniui, didelė žala padaroma ir kaimynams, kurių nuostolius turės padengti užliejimo sukėlėjas”, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Gaisras – brangiausia nelaimė

Draudikų statistika rodo, kad privačiai nuosavybei gaisro padaroma žala yra didžiausia. Deja, šios nelaimės nusineša ir žmonių gyvybes. „Liepsnos gali išplisti labai greitai ir yra labai sunkiai suvaldomos. Kilus gaisrui dėl labai greito ugnies ir dūmų plitimo situacijos sudėtingumą gali lemti sekundės, todėl svarbu nepamiršti namuose įkurdinti „ugniagesį” – dūmų detektorių, kuris laiku praneša apie nelaimę”, – pabrėžia V. Katilienė.

„Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ” atliktos apklausos duomenys rodo, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų vis dar neįsirengė dūmų detektorių. „Šie įrenginiai sumažina tragedijų riziką, nes jie užfiksuoja liepsnas maždaug po 30–60 sekundžių, be to, operatyviai atkreipia tiek namų šeimininkų, tiek kaimynų dėmesį garsiniu signalu ir leidžia jiems laiku išsikviesti pagalbą. Todėl svarbu suprasti, kad dūmų detektoriai saugo ne tik namuose esantį turtą, bet ir žmonių gyvybes”, – pabrėžia V. Katilienė.

Reklama

Pasak draudimo bendrovės atstovės, gaisrų priežastys būna įvairios, pavyzdžiui, šildymo sistemų gedimai, elektros prietaisų trumpieji jungimai. „Gaisrų priežastis taip pat gali būti susijusi su būsto nepriežiūra ar neatsargiu elgesiu su ugnimi. Pavyzdžiui, ugnį namuose gali įplieksti be priežiūros paliktos žvakės, į orkaitę įdėtas indas, kuris nėra pagamintas iš karščiui atsparios medžiagos, šalia židinio pastatyti degūs daiktai ir kitos panašios priežastys”, – sako V. Katilienė.

Ji primena, kad tik nedidelį gaisrą namuose galima bandyti užgesinti gesintuvu, tačiau imantis tokių veiksmų – saugumas yra svarbiausias. Pasak V. Katilienės, pamačius gaisrą, reikėtų kuo skubiau evakuotis ir kviesti ugniagesius.

Nauja tendencija – vis stipresnės audros ir didesni nuostoliai būstui

Pastaraisiais metais Lietuvos žmonės patiria vis didesnių gamtos stichinių nelaimių, kurios padaro žalą būstui. Antra pagal dažnumą nelaimė tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse – gamtos stichijų padaryta žala, kai, pavyzdžiui, per audrą ant namo ar automobilio stogo nuvirsta medis, kruša išdaužia langą, per potvynį apgadinamas namo pirmasis aukštas. Per pastaruosius trejus metus „Gjensidige“ užregistravo beveik 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, susijusius su gamtos stichijų padariniais. Draudimo išmokos už gamtinių stichijų padarytą žalą Baltijos šalyse pasiekė bemaž 4 milijonus eurų, iš kurių didžioji dalis, 2,7 mln. eurų, atiteko Lietuvos gyventojams.

Pasak V. Katilienės, šį rugpjūtį praūžusios audros pakoregavo Lietuvos žmonių elgesį – jie aktyviau rūpinasi namų saugumu. Rugpjūtį ir rugsėjį būsto draudimo apimtys augo penktadaliu. Klientai turtui apdrausti renkasi platesnės apsaugos draudimo variantus.