Tyrimas: su sėkminga karjera Lietuvoje siejamos IT, medicinos ir inžinerijos studijos

Lietuvos gyventojai savo vaikui ar kitam mokyklą baigiančiam giminaičiui rekomenduotų pasirinkti informacinių technologijų (66 proc.), medicinos (37 proc.) arba inžinerijos (34 proc.) studijas ir tai sieja su sėkminga bei materialiai užtikrinta karjera, parodė asociacijos „Unicorns Lithuania“ inicijuotas reprezentatyvus tyrimas.

Reklama

Apklaustieji galėjo rinktis kelis variantus, tačiau, palyginus su situacija prieš metus, IT studijų patrauklumas išaugo 3 proc., medicinos – 2 proc., inžinerijos – 7 proc. Į pirmąjį rekomendacijų penketuką taip pat patenka teisės (19 proc. rekomenduoja šiemet, 24 proc. – pernai) ir biochemijos (18 proc. – šiemet, 15 proc. – pernai) studijos. Iš penketuko iškrito ekonomikos ir verslo vadybos studijos (15 proc. rekomenduoja šiemet, 24 proc. – pernai).

„IT ir programavimas trečius metus iš eilės išlieka visuomenės labiausiai rekomenduojamomis studijų sritimis – tai atitinka ir darbo rinkos realybę, talentų IT sektoriuje itin trūksta. Matome, kad auga ir inžinerijos bei biochemijos kaip perspektyvių specialybių suvokimas, savo ruožtu teisės, ekonomikos, tarptautinių santykių, finansų ir draudimo studijų patrauklumas mažėja“, – situaciją analizuoja „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

Įdomu, kad IT ir programavimą su sėkminga karjera dažniau sieja moterys, o inžineriją – vyrai, tačiau abiejų šių grupių respondentai išsiskiria tuo, kad turi aukštąjį išsilavinimą. Biochemijos studijos rekomenduotos 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo respondentų.

78 proc. apklaustųjų studijas baigiančiam savo vaikui, anūkui ar kitam giminaičiui rekomenduotų arba greičiau rekomenduotų dirbti startuolyje (pernai – 77 proc.). Paklausti apie priežastys, respondentai dažniausiai spontaniškai įvardijo perspektyvas, naujas ir dideles galimybes (24 proc.), siekį įgyti unikalios patirties ir tobulėti (14 proc.). Minėti ir raktažodžiai „pelnas“, „įdomu“, „inovatyvu“. Didžiausiais trūkumais įvardyti rizika, nepastovumas ir nestabilumas (10 proc. – šiemet, 9 proc. – 2022 m., 6 proc. – 2021 m.).

„Startuoliai dažniausiai siejami su nauja veikla bei naujovėmis, tačiau ši asociacija tyrime įvardijama rečiau, auga startuolių kaip verslo suvokimas. Startuoliai Lietuvoje iš tiesų nebėra egzotika – tai aukštą pridėtinę kuriančios įmonės, auginančios ir Lietuvos ekonomiką. Pavyzdžiui, pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo 82 mln. eurų mokesčių – 40 proc. daugiau nei prieš metus. Startuolių sektoriuje Lietuvoje dirba per 17 tūkst. talentų, vidutiniai atlyginimai viršija 3,7 tūkst. eurų“, – sako I. Langaitė.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 14 tūkst. kandidatų, pusantro šimto mažiau nei praėjusiais metais. Egzaminą išlaikė 84,6 proc. kandidatų (2022 m. – 64,6 proc., 2021 m. – 84,8 proc.). Šiandien, liepos 13 d., numatoma baigti skelbti visus šių metų brandos egzaminų rezultatus – dar laukiama istorijos, užsienio kalbų (anglų, rusų), informacinių technologijų, fizikos bei chemijos.

Lietuvos gyventojų apklausą birželio 19 –28 dienomis „Unicorns Lithuania“ užsakymu atliko „Spinter“ rinkos tyrimai. Iš viso apklausta 1012 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.