Europos startuolių reforma: ar Lietuva bus stebėtoja, ar laimėtoja?

Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos Komisijos vertinimu, įgyvendinus reformą, per artimiausią dešimtmetį apie 308 tūkst. naujų Europos technologijų įmonių galės registruotis bet kurioje ES valstybėje ir iš karto veikti visoje Sąjungos rinkoje. Jei Lietuva pritrauktų bent 1 proc. jų, šalyje įsikurtų 3 000 naujų bendrovių – triskart daugiau nei visa dabartinė startuolių ekosistema. Tačiau tam būtinos dvi sąlygos: reforma Briuselyje neturi būti susilpninta, o Lietuva turi ją palaikyti ir jai pasirengti.

Reklama

Ekonomikos ir inovacijų ministerija strateginiame „3i” plane užsibrėžusi iki 2028 m. startuolių skaičių Lietuvoje padidinti iki 2 tūkst. – sėkmingai įgyvendinę „EU Inc.” reglamentą, šį rodiklį galėtume gerokai viršyti. Šiuo metu ekosistemoje jau dirba beveik 20 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurių vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekia apie 4 600 eurų, o vien 2025 m. startuoliai į biudžetą sumokėjo per 660 mln. eurų mokesčių.

Šiuo metu ES institucijose vykstančiose derybose svarstoma, ar „EU Inc.“ išliks vienodas taisykles visoje ES nustatančiu reglamentu, ar virs neįpareigojančia direktyva, kuri ir toliau leistų valstybėms taikyti skirtingus reikalavimus. Jei reforma bus susilpninta, Europa neišspręs teisinio susiskaidymo problemos, o Lietuva praras galimybę tapti viena didžiausių šios reformos laimėtojų.

Teisinis susiskaidymas: kodėl Europoje sunkiau auginti verslą

JAV startuolis įsikuria vienoje valstijoje ir iškart gali veikti visoje milžiniškoje šalies rinkoje. Europos įmonės tokios prabangos neturi – vieninga Europos Sąjungos rinka de facto neegzistuoja. Europietiška įmonė, norėdama plėstis visoje ES, turėtų 27 kartus pakartoti įmonės steigimo procedūras kiekvienoje šalyje atskirai, kas kartą prisitaikydama prie skirtingų įmonių teisės, mokestinių ir darbo santykių reikalavimų. Toks fragmentiškumas apsunkina kapitalo ir talentų pritraukimą, patiriamos papildomos išlaidos prisitaikyti ir gaištamas laikas.

Minėtos reguliacinės kliūtys Europai kainuoja ypač brangiai. 2013–2022 m. Europos technologijų bendrovės pritraukė apie 1,4 trln. JAV dolerių mažiau rizikos kapitalo investicijų nei JAV įmonės. 2025 m. Europos startuolių pritrauktas rizikos kapitalas sudarė 66 mlrd. eurų – vos 22 proc. JAV lygio, nors abiejų rinkų ekonomikos dydis yra panašus. Europos konkurencingumo problemą taikliai apibendrina buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi 2024 m. ataskaitoje „Europos konkurencingumo ateitis“: „Per pastaruosius 50 metų Europos Sąjungoje nebuvo nuo nulio sukurta nė viena bendrovė, kurios rinkos vertė šiandien viršytų 100 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu JAV užaugo net šešios bendrovės, kurių kiekvienos vertė jau viršija 1 trln. eurų“.

„EU Inc.“ – vienodos taisyklės visai Europos Sąjungai

„EU Inc.“ reglamentas pašalintų teisinį susiskaidymą. Vietoje 27 nacionalinių įmonių formų atsirastų viena – vienodai suprantama įmonių steigėjams, investuotojams, bankams ir partneriams visoje Europos Sąjungoje. Įmonę būtų galima įsteigti internetu per 48 valandas ir už mažiau nei 100 eurų, naudojant vienodus dokumentų šablonus anglų kalba bei užtikrinant vienodas investavimo ir darbuotojų akcijų opcionų taisykles.

Intensyvėjant deryboms dėl „EU Inc.“, kyla rizika, kad pirminis pasiūlymas bus gerokai susilpnintas. Pasigirsta siūlymų taikyti statusą tik tam tikrų sektorių ar dydžių įmonėms, taip pat lėtinti numatytus skaitmeninio steigimo terminus.

Didžiausią grėsmę projektui keltų jo formos pakeitimas iš reglamento į direktyvą. Tokiu atveju bendros taisyklės vėl būtų perkeltos į 27 nacionalinius parlamentus, o skirtingas jų įgyvendinimas išlaikytų dabartinį teisinį susiskaidymą. Kiekvienas kompromisas, kuris grąžina nacionalines taisykles, mažina reformos vertę.

Derybose ši iniciatyva kartais stabdoma nepagrįstais argumentais, esą naujasis statusas taps teisine spraga, sudarančia galimybę vengti mokesčių ar pažeisti darbo teisę. „EU Inc.“ nėra mokestinė užuovėja – įmonės mokesčius moka ten, kur realiai vykdo veiklą, o darbo santykiams galioja tos šalies teisė, kurioje fiziškai dirba darbuotojai.

Strateginiai Lietuvos uždaviniai

Lietuvos atstovai Europos institucijose turi aktyviai siekti, kad „EU Inc.“ išliktų ambicingu, atviru ir vienodas taisykles užtikrinančiu reglamentu. Kartu Lietuva privalo atlikti namų darbus šalies viduje.

Lietuva jau turi sėkmingo reguliavimo pavyzdį – finansinių technologijų (fintech) sektorių. 2018 m. žengęs tik pirmuosius žingsnius, 2025 m. šis sektorius šalyje jau vienijo apie 250 įmonių ir beveik 8 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Spartų sektoriaus augimą iš esmės paskatino proaktyvūs Finansų ministerijos ir Lietuvos banko sprendimai kuriant inovacijoms palankią reguliacinę aplinką.

Šią sėkmę galima pakartoti ir startuolių sektoriuje. Nors reglamentas nustatys bendrus minimalius standartus visai ES, valstybės konkuruos įgyvendinimo greičiu bei kokybe. Dalis ES šalių susidurs su ilgais įgyvendinimo procesais, o Lietuva turi galimybę pasirengti iš anksto: peržiūrėti susijusius nacionalinius teisės aktus, pritaikyti institucinių procesų grandinę ir jau šiandien didele dalimi skaitmenizuoti viešąsias paslaugas bei padaryti jas tiesiogiai prieinamas verslo steigėjams iš bet kurios ES valstybės – anglų kalba ir be administracinės trinties nuo pirmosios reglamento įsigaliojimo dienos.

Prieš dešimtmetį Lietuva pasinaudojo fintech galimybe ir tapo viena svarbiausių šio sektoriaus jurisdikcijų Europoje. Šiandien turime panašią galimybę startuolių srityje. Nuo mūsų sprendimų priklausys, ar būsime tarp valstybių, kurios iš šios reformos gaus didžiausią ekonominę vertę.