Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
By
LukasAntrasis 2024 m. mėnuo Šiaurės Europoje pasižymėjo energetiniu novatoriškumu bei ambicingumu: Baltijos šalys svarsto trijų šalių elektros biržą sujungti į vieną, stabilesnę ir pajėgesnę biržą, o Estija dalinasi idėjomis kurti „Estlink 3” – naują papildomą 700 MW galios jungtį su Suomija. Tuo tarpu Vokietija prisiima tarpininko vaidmenį tarp Šiaurės ir Pietų Europos, taip siekdama užsitikrinti energetinį ir ekonominį stabilumą, bei palankią aplinką žaliajai energetikai.
„Šiaurės šalys, įskaitant ir Baltijos šalis, laikosi pirmaujančių pozicijų atsinaujinančiosios energijos inovacijų srityje. Puoselėdamos bendradarbiavimą, Šiaurės šalys patenkina savo energijos poreikius ir užima svarbią vietą ES energetikos srityje“, – sako atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ Didmeninės prekybos skyriaus vadovas Povilas Emilis Čėsna. – „Žengiant į ateitį, visų suinteresuotųjų šalių bendros pastangos bus labai svarbios, paverčiant vizijas realybe ir galiausiai kuriant tvarią bei tarpusavyje susietą energetikos ateitį.“
Vienas svarbesnių vasario projektų, kaustantis dėmesį ir turintis potencialo didinti regiono aplinkos tvarumą, energetinį saugumą ir atverti kelią ekologiškesnei ateičiai – tai „Estlink 3“ – 700 MW galios povandeninė elektros jungtis, jungsianti Estiją ir Suomiją, šalia jau esamų jungčių „Estlink 1“ ir „Estlink 2“, kurių bendra suminė galia yra 1 GW. „Tai galėtų padėti visų trijų Baltijos šalių vartotojams nustatyti prieinamesnes elektros energijos kainas, be to, užtikrintų tvaresnę ateitį regione“, – pastebi P. E. Čėsna.
Tektoninės Europos jungtys keičia vietą
Praėjus 35 metams nuo nepriklausomybės atgavimo, Baltijos šalys 2025-aisiais pagaliau ketina prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų. Šalia to, Baltijos šalys linksta link vieningesnės elektros energijos rinkos, siūlydamos sujungti tris atskiras biržas į bendrą, tvirtą biržą. „Šiuo strateginiu žingsniu siekiama padidinti rinkos likvidumą, konkurencingumą ir galiausiai – regiono energetinį saugumą bei autonomiją“, – sako energetikos ekspertas.
Pasak jo, Baltijos šalių pokyčių sėkmei įtakos turės ir Vokietijos „Suedlink” elektros perdavimo linija. Tai svarbus infrastruktūros projektas, kuriuo siekiama sujungti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius Šiaurėje ir pramonės centrus Pietuose. Ši iniciatyva, kurią planuojama užbaigti iki 2028 m., rodo Vokietijos siekį įtvirtinti atsinaujinančiosios energijos pozicijas, palengvinti sklandų žaliosios energijos perdavimą tarp regionų ir reikšmingai spręsti nulinės taršos klausimą.
„Visi šie pokyčiai svarbūs, siekiant atverti naujas galimybes sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis (angl. PPAs), ypač skirtas stambiems pramoniniams vartotojams. Didesnis jungiamumas su kaimyninėmis šalimis skatina sparčiai diegti atsinaujinančiosios energijos projektus, didinti rinkos plėtrą ir konkurencingumą“,– sako „Green Genius“ atstovas. Tačiau jis taip pat pažymi, kad šiems planams įgyvendinti reikia bendradarbiavimo ir koordinuoto požiūrio, o vyriausybių parama turės lemiamą vaidmenį. Taip pat, tokios iniciatyvos, kaip skirtumo sutarčių aukcionai (angl. Contracts For Difference – CFDs), yra labai svarbios siekiant išlaikyti šį pagreitį.
„Green Genius“ stiprina valdymą: ieško nepriklausomo stebėtojų tarybos nario
„Švyturys–Utenos alus” daryklos elektros tinkle integruotas didžiausias komercinis baterijų energijos kaupiklis Lietuvoje
P. E. Čėsna. Lietuva ir Šiaurės regionas – žaliojo perėjimo lyderiai
„Hesburger“ tinklas Lietuvoje pereina prie 100 proc. saulės energijos
Ant „Švyturys-Utenos alus“ daryklos stogo – 2,5 MW saulės elektrinė su didžiausiais energijos kaupikliais šalies pramonės įmonėje
„Green Genius“ pritraukė tarptautinį investuotoją „Nala Renewables“ į Lietuvą
Žaliųjų degalų bandymai aplink Baltijos jūrą – viltis regiono ekologiniam spurtui
„Green Genius“ užsitikrino 87 mln. eurų finansavimą ir pradeda didžiausio vienoje teritorijoje esančio saulės parko statybas Latvijoje
Dekarbonizacija: kokį krūvį ji turės Lietuvos energetikos rinkoje – teigiamą ar neigiamą – sprendžiama jau dabar
Turizmo sektoriuje populiari „viskas įskaičiuota“ koncepcija šiandien vis dažniau tampa gyventojų pasirinkimu ir priimant vienus reikšmingiausių gyvenimo sprendimų – įsigyjant...
KŪB „Jasinskio 14“ priklausanti įmonė „Jasinskio 14 project“ šiuo metu platina 8 mln. eurų obligacijų su 10–11 proc. metinėmis palūkanomis...
„1 Asset Management” fondas „Airport Hotels Fund“, valdantis viešbučius prie tarptautinių oro uostų, per 2024 metus investuotojams sumokėjo 4.2 mln....
Implantologijos ir estetinės odontologijos klinikų tinklas „Neodenta“ pradeda platinti viešą 3 metų trukmės nekilnojamu turtu užtikrintą obligacijų emisiją, kurios metu...
Skaičiuojama, kad Lietuvos verslo einamosiose sąskaitose yra virš 8 milijardų Eur. Nors šios lėšos yra naudojamos įmonių kasdieniniams atsiskaitymams, tačiau...
Vėstantys orai primena apie kasmetinį iššūkį statybvietėse – be šildymo neįmanoma palaikyti komfortiškų darbo sąlygų ir užtikrinti daugelio vidaus darbų...
Vairuotojai, važiuodami miškingais keliais, turėtų būti itin atsargūs. Draudikai įspėja apie rudens ir žiemos sandūroje padažnėjusius transporto priemonių susidūrimus su...
Gruodžio 3 d. jau daugiau nei tris dešimtmečius minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Nors tądien primenama apie būtinybę užtikrinti...
Paskutinę lapkričio savaitę, prekybininkams viliojant įspūdingomis nuolaidomis ir išskirtiniais pasiūlymais, lietuviai, latviai ir estai gausiai apsipirkinėjo internete. Paaiškėjo, kad lietuvius...
Kas antras Baltijos šalių gyventojas jaučia stipriai išaugusias mėnesio išlaidas maistui ir gali sau leisti mažiau, nei anksčiau, rodo „Citadele“...