Paskelbta
4 val prieš-
By
Raminta V.
Ar valstybės biudžeto sprendimai prisideda prie klimato ir aplinkos tikslų, ar dalis viešųjų lėšų vis dar nukreipiama veikloms, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai? Į šį klausimą vis daugiau Europos valstybių atsako taikydamos žaliojo biudžeto žymėjimą – metodą, leidžiantį įvertinti biudžeto priemonių poveikį aplinkai.
Žaliųjų finansų institutas (ŽFI) išanalizavo Prancūzijos ir Airijos patirtį bei parengė rekomendacijas, kaip toks modelis ateityje galėtų būti taikomas Lietuvoje. Analizėje nagrinėjama, kokius metodinius sprendimus pasirinko šios šalys, kokių rezultatų pasiekė ir kokios pamokos būtų aktualios Lietuvai.
„Ši analizė nėra raginimas Lietuvai jau rytoj pradėti žaliai žymėti visą valstybės biudžetą. Tai pasirengimas ateičiai. Jei Lietuva nuspręstų stiprinti viešųjų finansų skaidrumą ir aiškiau parodyti, kaip biudžeto sprendimai dera su klimato bei aplinkos tikslais, jau turėtume metodinį pagrindą, nuo ko pradėti“, – sako ŽFI vadovas Audrius Šilgalis.
Žaliasis biudžeto žymėjimas (green budget tagging) – tai biudžeto išlaidų ir mokesčių lengvatų vertinimas pagal jų poveikį klimato ir aplinkos tikslams. Tokia sistema leidžia nustatyti, kurios priemonės prisideda prie žaliosios pertvarkos, kurios yra neutralios, o kurios gali turėti neigiamą poveikį aplinkai. Kartu tai yra viešųjų finansų skaidrumo ir atskaitomybės priemonė, padedanti priimti labiau duomenimis pagrįstus sprendimus.
Analizėje aptariami du skirtingi žaliojo biudžeto diegimo keliai. Prancūzija taiko vieną pažangiausių modelių – vertina centrinės valdžios išlaidas ir mokesčių lengvatas pagal šešis aplinkos tikslus. Airija pasirinko laipsnišką kelią – nuo pilotinio vertinimo pereinama prie vis platesnės sistemos, integruojamos į biudžeto planavimo procesus.
ŽFI vertinimu, Lietuvai tinkamiausias būtų etapais diegiamas modelis. Pirmiausia būtų galima vertinti dalį centrinės valdžios išlaidų, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslams. Vėliau, sukaupus patirties ir įvertinus administracinius pajėgumus, sistemos apimtis galėtų būti plečiama.
Kita galima kryptis – žaliojo biudžeto žymėjimą susieti su Europos Sąjungos investicijų planavimu, Reikšmingos žalos nedarymo (DNSH) principo taikymu ir klimato bei aplinkos tikslų finansavimo stebėsena. Tai leistų nuosekliau vertinti, kaip viešosios investicijos prisideda prie strateginių valstybės tikslų.
„Šiuo metu Lietuvoje nėra didelio visuomenės spaudimo diegti tokį vertinimą, tačiau tarptautinė praktika rodo, kad žaliojo biudžeto žymėjimas tampa svarbia priemone valstybėms, siekiančioms geriau pagrįsti viešųjų išlaidų poveikį, efektyviau planuoti žaliąsias investicijas ir didinti sprendimų skaidrumą“, – pažymi A. Šilgalis.
ŽFI pabrėžia, kad sėkmingam žaliojo biudžeto žymėjimo diegimui svarbiausia aiškiai apsibrėžti tikslus, sukurti patikimą metodiką ir užtikrinti reikalingus duomenis bei institucijų bendradarbiavimą. Institutas mano, kad Lietuvai aktualiausias būtų ne maksimaliai ambicingas, o proporcingas ir nuosekliai diegiamas modelis, leidžiantis išbandyti metodiką praktikoje ir palaipsniui stiprinti viešojo sektoriaus gebėjimus vertinti biudžeto poveikį aplinkai.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...
Darbo skelbimuose mirga reikalavimai mąstyti strategiškai ir prisiimti atsakomybę už rezultatą. Logiška būtų manyti, kad verslininkai, individualių projektų autoriai ir...
Komentuoja „Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos...