Nuo liepos įsigalios svarbus pakeitimas: dalis vairuotojų nebegalės naudotis savo automobiliais, tačiau ką jiems daryti – vis dar neaišku

Jau po mažiau nei dviejų mėnesių įsigalios vairuotojams svarbus pakeitimas. Dar prieš dvejus metus buvo priimtas sprendimas, kad nuo 2025 m. liepos 7 dienos automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Nuo 2023-ųjų galiojantis pereinamasis laikotarpis netrukus baigsis, tad ką daryti vairuotojams, ir kaip apsisaugoti nuo tokių pinklių?

Reklama

Apgautiems vairuotojams – didelis trūkumas

Tvarkos pakeitimą, kad automobiliai su suklastota rida būtų vertinami, kaip turintys didelį trūkumą ir nebegalėtų gauti teigiamos techninės apžiūros išvados, o dėl to ir dalyvauti eisme, dar prieš dvejus metus pasiūlė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Tuomet teigta, kad taip bus bandoma pažaboti ridos klastotojus.

Vis tik dažniausiai, dėl nesąžiningų perpardavinėtojų veiklos nukenčia eiliniai vairuotojai, kurie, neretai, tik techninės apžiūros metu sužino, kad automobilio rida buvo koreguota.

Anot duomenų įmonės „carVertical“ eksperto Mato Buzelio, tokia tvarka jau ir taip nukentėję žmonės bus baudžiami dar kartą, nors per dvejus metus jiems nebuvo pateikta siūlymų, ką daryti patekus į tokią situaciją.

„Negana to, kad automobilius su suklastota rida įsigiję vairuotojai jau ir taip yra apgauti ir nukentėję, didelis trūkumas dėl suklastotos ridos techninės apžiūros metu jiems sukels dar daugiau sunkumų. Ir blogiausia, kad jie paliekami be išeities. Vietoje edukacijos ir prevencijos yra galvojama apie dar griežtesnį baudimą, tačiau tai palies tik nieko neįtariančius pirkėjus ir tik tuos, kurių automobilių rida suklastota Lietuvoje“, – akcentuoja „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas. Lietuvos biudžetas kasmet nepasipildo dešimtimis milijonų už automobilių ridos klastojimą

Nukentėję nuo klastotojų turės vėl į juos kreiptis?

Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės ekspertas teigia, kad ridos klastojimas opia problema išlieka visoje Europoje. „carVertical“ duomenimis, lietuviai būtent dėl šios priežasties už naudotus automobilius permoka 22,4 proc. Tai reiškia, kad 10 tūkst. eurų kainuojantis automobilis iš tiesų gali būti vertas tik 8 tūkst., o to nežinodamas pirkėjas permoka daugiau kaip 2 tūkst. eurų.

Nerimą taip pat kelia tai, kad net ir likus mažiau nei porai mėnesių iki tvarkos įsigaliojimo, nėra oficialiai paskelbta ar komunikuojama, ką reikės daryti, kur kreiptis tiems, kurie techninės apžiūros metu sužinos apie tokį trūkumą. Kaip šiems vairuotojams reikės elgtis, kad kitos apžiūros metu jie galėtų gauti teigiamą išvadą ir toliau naudotis turima transporto priemone? Nepraėjus techninės apžiūros – kompensacija iki 2000 eurų

Reklama

„Didžiausias paradoksas yra tai, kad net Lietuvos transporto saugos administracija neįvardija, ką reikės daryti, kad automobilio rida nebekeltų problemų pakartotinos apžiūros metu. Niekas nesako, kas bus daroma, kai šimtai vairuotojų sulauks išvadų su dideliu trūkumu dėl neatitinkančios ridos. Geros reputacijos automobilių servisai bei oficialios gamintojų atstovybės nepasiūlys sprendimų, nes ridos koregavimas iš esmės yra nelegali paslauga. Vairuotojams neliks kitos išeities apart kreipimosi į juodąją rinką bei nelegalios veikos skatinimo“, – susirūpinimą reiškia rinkos ekspertas.

Kovoti reikia su pažeidėjais

Tiesa, numatytas pereinamasis laikotarpis buvo įvardijamas, kaip laikas, per kurį techninės apžiūros centre apsilankę vairuotojai galėjo būti įspėti, kad jų automobilio rida buvo koreguota. Neva per šį laiką vairuotojai turėjo pasirūpinti, kad jų odometro duomenys būtų sugrąžinti į realiai artimiausią reikšmę. Pati LTSA žadėjo vairuotojus šviesti ir skatinti domėtis automobilio istorija, dar prieš perkant pasirinktą transporto priemonę. Personalo specialistė apie darbostogas

M. Buzelis teigia, kad iš tiesų reikėtų patikrinti planuojamo pirkti automobilio istoriją, mat pardavėjas gali nuslėpti ne tik informaciją apie ridos klastojimą, tačiau ir apie praeityje įvykusius automobilio apgadinimus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos saugumui ar bendrai transporto priemonės techninei būklei. Vis tik, anot jo, per šiuos dvejus metus aiškumo buvo įnešta mažai, o tvarkos pakeitimas vis dar lieka baudžiamojo, o ne prevencinio pobūdžio.

„Visuomet skatiname žmones ne tik patikrinti automobilio istoriją, tačiau ir išbandyti patį automobilį, nuvykti į gerą reputaciją turinčius autoservisus bei ten patikrinti transporto priemonę, peržiūrėti kompiuterio duomenis, kurie, jei sukčiai nebuvo pernelyg kruopštūs, taip pat gali parodyti, ar rida buvo atsukta. Kovoti su ridos klastotojais reikia, tačiau ir atsakomybė už tai turi tekti būtent jiems, o ne jau nukentėjusiems ir apgautiems vairuotojams“, – pabrėžė M. Buzelis. Geriausi startuoliai