Paskelbta
8 mėnesiai prieš-
By
Roberta
Dirbtinis intelektas (DI) – tai technologija, kurios vystymasis siejamas su mūsų gebėjimu kurti sistemas, galinčias atlikti užduotis, kurios paprastai reikalauja žmogaus intelekto. Nors šiandien dirbtinis intelektas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, jo atsiradimas ir vystymasis turi gilias šaknis, siekiančias kelis dešimtmečius atgal. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kada ir kaip atsirado dirbtinis intelektas, ir kaip jis tapo tokiu svarbiu šiuolaikinėje technologijų erdvėje.
Dirbtinio intelekto idėja pirmą kartą buvo iškelta dar senovės laikais, tačiau šiuolaikinis DI, kokį mes pažįstame šiandien, atsirado XX amžiaus viduryje, kai mokslininkai pradėjo gilintis į tai, kaip galima būtų sukurti kompiuterinius sprendimus, gebančius imituoti žmogaus mąstymą.
1950-ieji metai: Vienas pirmųjų ir žymiausių dirbtinio intelekto pradininkų buvo britų mokslininkas Alan Turing, kuris 1950 metais paskelbė savo revoliucinį darbą „Kompiuteriai ir intelektas“. Jame jis pasiūlė „Turingo testą“, kuris tapo vienu svarbiausių kriterijų vertinant, ar mašina gali „galvoti“ kaip žmogus. Šis darbas padėjo pradėti mąstyti apie kompiuterį kaip intelektualų subjektą, kuris galėtų atlikti užduotis, reikalaujančias žmogaus proto. Kada atsirado dirbtinis intelektas ir kuo jis naudingas?
1956 metai: Vienas svarbiausių momentų dirbtinio intelekto istorijoje buvo Dartmuto konferencija, kurioje pirmą kartą buvo iškelta dirbtinio intelekto sąvoka. Šioje konferencijoje susirinko mokslininkai, kurie vėliau tapo pagrindiniais dirbtinio intelekto vystymo pradininkais. John McCarthy, Marvin Minsky, Nathaniel Rochester ir Claude Shannon buvo tarp tų, kurie 1956 metais pradėjo dirbti prie pirmųjų kompiuterinių sistemų, galinčių spręsti problemas ir priimti sprendimus, panašiai kaip žmonės.
Tuo metu dirbtinis intelektas buvo laikomas labai ambicinga idėja, nes technologijos dar buvo labai ribotos. Tačiau šie pirmieji žingsniai atvėrė kelią tolesniam DI vystymuisi. Kas yra dirbtinis intelektas ir kodėl verta apie jį svarstyti?
1960-aisiais DI kūrimo srityje buvo pasiekta pirmųjų svarbių laimėjimų. Pavyzdžiui, ELIZA – vienas pirmųjų dirbtinio intelekto projektų, sukurta 1966 metais, buvo kompiuterinė programa, imituojanti psichoterapeuto pokalbius su pacientais. Tai buvo pirmasis žingsnis link kompiuterinių sistemų, kurios galėtų bendrauti su žmonėmis ir imituoti žmogiškąsias emocijas bei reakcijas.
Be to, 1960-aisiais atsirado ir pirmieji ekspertų sistemos, kurios buvo skirtos spręsti sudėtingas problemas tam tikrose srityse, tokiose kaip medicinos diagnozės nustatymas.
1980-aisiais metais dirbtinio intelekto vystymas įgavo naują pagreitį su ekspertų sistemomis. Šios sistemos leido spręsti labai specifines problemas, remiantis didžiuliu žinių bagažu ir taisyklėmis, kurias jos turėjo. Tai buvo labai naudinga tokioms industrijoms kaip medicina ir inžinerija.
Šiuo laikotarpiu taip pat pradėjo tobulėti mašininis mokymasis – metodas, leidžiantis kompiuteriams mokytis iš duomenų ir atlikti užduotis, be aiškių instrukcijų. Naujas dirbtinis intelektas
1990-aisiais ir 2000-aisiais metais dirbtinis intelektas pradėjo vystytis kartu su interneto ir kompiuterių mokslo plėtra. Atsirado galimybė apdoroti didelius duomenų kiekius, ir tai atvėrė naujas galimybes dirbtinio intelekto naudojimui įvairiose srityse, įskaitant kalbos atpažinimą, kompiuterinę regą ir robotiką.
Deep Blue, kompiuteris, sukurtas 1997 metais, pirmą kartą įveikė pasaulio šachmatų čempioną Garry Kasparovą, kas tapo vienu svarbiausių įvykių dirbtinio intelekto istorijoje. Šis pasiekimas parodė, kad kompiuteriai gali pasiekti žmonių intelekto aukštumas tam tikrose srityse.
Šiandien dirbtinis intelektas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Jis naudojamas įvairiose srityse: nuo autonominių automobilių ir sveikatos priežiūros iki finansų ir pramogų. DI mokslas dabar apima giliojo mokymosi technologijas, kurios leidžia kompiuteriams dar sudėtingiau apdoroti informaciją ir priimti sprendimus, panašiai kaip žmonės.
Dirbtinis intelektas atsirado kaip idėja ir pradėjo vystytis jau XX amžiaus viduryje. Nuo pirmųjų kompiuterinių sprendimų, gebančių atlikti paprastas užduotis, iki šių dienų, kai DI yra neatsiejama nuo mūsų kasdienio gyvenimo, technologijos nuėjo ilgą kelią. Tęsiant šią pažangą, DI ateitis atrodo itin perspektyvi, atveriant naujas galimybes, kurios gali ne tik pakeisti technologijų pasaulį, bet ir mūsų gyvenimo būdą. BBC kuria dokumentinį filmą apie Mykolo Romerio universitetą

„Breaking Bad“ – serialas apie mokytoją Walterį White’ą, kuris tapo narkotikų magnatu. Iš pradžių tai atrodo kaip istorija apie nusikaltimus,...
Vienai didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei AB Akola group priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse...
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien keičia mūsų kasdienybę ir darbo aplinką. Jis analizuoja duomenis, taupo laiką ir padeda spręsti užduotis. Tačiau...
Vilniaus kriminalistai išardė didelės apimties SIM „spiečių”, naudotą automatizuotai apgaulingai veiklai internete. Policijos duomenimis, operacijos metu sulaikyti du asmenys, rasta...
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426 tūkst. vilkikų vairuotojų. Iki 2028...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...