Ekspertai
A. Germanavičius: atvirosios bankininkystės paslaugų šaltiniai atrasti, kiek iš jų pasemsime?
Gyvenimui kraustantis į mobiliuosius įrenginius, o laikui tapus deficitine preke, į finansinių paslaugų pasaulį žengė atviroji bankininkystė. Jos dėka savo mobiliajame įrenginyje galite turėti virtualų finansų asistentą, kuris su Jūsų leidimu apmokės sąskaitas, padės taupyti, patars, kur geriausia investuoti. Tai jau galite išbandyti Jungtinėje Karalystėje vos kelių mygtukų paspaudimu. Šiuo metu svarstomas klausimas, kaip pasinaudosime jos galimybėmis mūsų šalyje.
Reklama
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento projektų vadovas Auris Germanavičius
Lietuvos banko kvietimu į Vilnių šiomis dienomis buvo atvykę įmonės Open Banking Implementation Entity, kuriai Jungtinės Karalystės vyriausybė patikėjo įgyvendinti atvirosios bankininkystės projektą, atstovai. Svečiai pristatė savo „virtuvę“ ir sukauptas žinias. Minima tarptautinė bankų diena
Atviroji bankininkystė (angl. Open Banking) – sparčiai į priekį besiplėtojanti finansinių technologijų (FinTech) sritis, kuri galimai turės panašų ar didesnį efektą nei prieš kelis dešimtmečius atsiradusi internetinė bankininkystė. Ji iš esmės keičia bankų modelį iš tradicinio į platformų, kur duomenys, procesai ir verslo sprendimai sukasi bankų, vartotojų ir finansinių technologijų įmonių ekosistemoje. Pasitelkiant tam tikras informacinių technologijų priemones, kuriami nauji sprendimai ir skaitmeniniai produktai, skatinantys konkurenciją, suteikdami daugiau pasirinkimo gyventojams ir verslui, atpalaiduodami nuo „santuokos“ su vienu banku ar kitu finansinių paslaugų teikėju.
Antrojoje mokėjimo paslaugų direktyvoje (PSD2) nurodoma visiems Europos komerciniams bankams, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms, gavus vartotojo sutikimą, suteikti prieigą trečiosioms šalims prie mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos išrašo informacijos. Savo ruožtu priežiūros institucijos inicijuoja teisinius pakeitimus, kuriais siekiama ir stiprinti konkurenciją bei inovacijas, ir stiprinti vartotojų apsaugą. Advokatai J. Liauksminaitė ir R. Birštonas: kaip teisėtai pateikti nuotolinio mokymo medžiagą?
Tai jau duoda rezultatų – daugiau kaip penkiolika jurisdikcijų visame pasaulyje įgyvendino atvirosios bankininkystės priemones savo šalyse arba paskelbė apie planus jas įgyvendinti.
Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė pirmoji nurodė devyniems didžiausiems bankams šalyje suteikti prieigą prie vartotojų duomenų, komercinių produktų ir kitos informacijos (žinoma, užtikrinant atitinkamą vartotojų apsaugą). Skaičiuojama, kad iki 2022 m. atvirosios bankininkystės sprendimai šioje šalyje padės sukurti apie 17 tūkst. naujų darbo vietų ir uždirbti daugiau kaip 7 mlrd. svarų pajamų. Pirmasis Lietuvoje „Baltic Payment Forum“: kas nustebino ir įkvėpė
Australija planuoja atvirąją bankininkystę įgyvendinti keliais etapais – iki 2020 m. liepos mėn. atverti keturių didžiausių šalies bankų informaciją, dar per metus – ir visų kitų. Įdomu ir tai, kad Australijos vyriausybė paskelbė apie panašių duomenų atvėrimo principų perkėlimą į telekomunikacijų ir energetikos sektorius. Singapūre buvo pasirinktas kitas būdas – rinkos prižiūrėtojas pats kuria infrastruktūrą ir siūlo duomenų atvėrimo sąsajas. „InRento“ finansuoja 8.74 mln. eurų vertės projektą Lenkijoje
Lietuvos bankas prie atvirosios bankininkystės plėtros gali prisidėti kurdamas infrastruktūrą, pavyzdžiui, prieigą programiniu formatu prie tam tikrų aktualių duomenų, arba inovatyvių sprendimų patikrą bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox). Rinkos dalyvių nuomonių, kokį kelią rinktis, laukiama viešoje konsultacijoje iki š.m. sausio 25 d.
Autorius:
Auris Germanavičius
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento projektų vadovas
Šventinis laikotarpis – sukčių suaktyvėjimo metas
Reklama
