Andrius Jurgelevičius: rudenį e. komercijai vieno scenarijaus neužteks

Po pirmųjų pandemijos metų, verslui atnešusių daug nežinomybės, šią vasarą nusistovėjo  tendencijos, leidusios geriau suprasti vartotojų elgseną ir iš dalies susigrąžinti paklausos ir pasiūlos kontrolę. Tačiau puikiai suvokiame, kad tai buvo tik trumpas atokvėpis verslui – už kampo laukia nauji iššūkiai, ypač e. komercijai. Šiuo metu vienas didžiausių e. komercijai maistu – būsimos paklausos prognozė. Nuo jos tikslumo priklauso resursų poreikis ir verslo rezultatai, todėl jau vasarą verslas dėliojosi rudens ir žiemos scenarijus. O jų, priešingai nei praėjusių metų rudenį, bus ne vienas. Pasiruošimas artėjančiam rudeniui iš e. prekybos verslo pareikalaus daugiau planavimo, kūrybos ir drąsos priimant sprendimus.

Pandemija e. prekybos maisto produktais verslą įsodino į sūpuokles: nuo svaiginančių aukštumų leidžiamės arčiau žemės tam, kad vėl pakiltume į aukštumas. Pernai viskas ir vyko pagal tokį sūpuoklių scenarijų. Šiemet viskas sudėtingiau. Jeigu prieš vasarą galėjome tikėtis sąlyginai stabilaus rudens, tai dabar, sulėtėjus vakcinacijai ir sparčiai plintant naujai COVID-19 atmainai, šios prognozės susvyravo. Čia ir kyla didžiausias iššūkis: kaip suplanuoti pajėgumus ir neprarasti efektyvumo, kai niekas kol kas negali pasakyti, kokio scenarijaus galime laukti rudenį.

Iki pandemijos e. komercija maistu apskritai buvo tapusi gana tiksliai prognozuojamu verslu. Pavyzdžiui, pasinaudodami duomenų analitika ir mokslu, „Barboroje” galėjome iki 98 proc. siekiančiu tikslumu susiplanuoti būsimą paklausą ir jai patenkinti reikalingus resursus – nei per daug, nei per mažai. Tai leido užtikrinti didžiausią efektyvumą – esminį kriterijų, lemiantį verslo rezultatus. Pandemija, įsodinusi į sūpuokles, privertė mokytis iš naujo.

Praėjusiais metais e. prekybai maistu planuotis buvo paprasčiau. Po itin intensyvaus pirmojo karantino pavasario, mes jau vasarą, šalyje skaičiuojant pavienius Covid-19 atvejus, pradėjome ruoštis rudeninei bangai. Nebuvo nei vaistų, nei vakcinos, tad scenarijus buvo vienas ir aiškus – ruoštis dar vienam užsakymų srauto augimui. Pradėję tą daryti vidurvasaryje – nepralošėme. Didinome pajėgumus, atidarydami naujus surinkimo centrus ir iš anksto augindami prekių surinkėjų ir kurjerių komandas. Tai leido ir didžiausio piko metu užtikrinti pilnai funkcionuojančią ir sklandžiai veikiančią paslaugą.

Kuo šių metų ruduo skiriasi nuo praėjusiųjų? Kaip ir pernai, šiam rudeniui „Barboroje“ dėliojamės paklausos augimą numatančius scenarijus, tačiau dabar kur kas sunkiau pasakyti, koks jis bus. Tai reiškia – ir jam pasiruošti. Čia ir atsiranda du scenarijai: kurį pasirinkti priklausys nuo daugelio dedamųjų, tarp jų – ir vakcinacijos tempo, Vyriausybės sprendimų, gyventojų sąmoningumo.

Du e. prekybos maistu scenarijai artėjančiam rudeniui

Pirmasis scenarijus paremtas praėjusių metų patirtimi. Matydami situaciją kitose šalyse, girdėdami susirūpinimą dėl vangaus skiepijimosi Lietuvoje, rodos, objektyviai galime laukti praėjusio rudens scenarijaus – staigaus užsakymų ir klientų srauto augimo, o su jais – ir resursų poreikio. Šiame scenarijuje esminis klausimas: kiek reikės resursų išaugusiai paklausai patenkinti. O tokius resursus kaip darbuotojai verslui dabar ypač svarbu planuotis kuo anksčiau – pakartoti praėjusių metų sėkmės istoriją, kai per kelis mėnesius įdarbinome per 700 naujų žmonių, šiemet gali būti sunkiau.

Pirmajame scenarijuje paklausos prognozė paremta istoriniais duomenimis ir statistika, kurią surinkome per antrąjį karantiną. Tiesa, ją šiek tiek koreguoja pasikeitusi vartotojų elgsena. Nemaža dalis pernai rudenį maistą pirkti internetu pradėjusių gyventojų, tą daro iki šiol. Tačiau tie, kurie nustojo naudotis paslauga pasibaigus karantinui, galima tikėtis, kad rudenį sugrįš.

Antrasis scenarijus nuosaikesnis, tačiau ir sunkiau prognozuojamas. Jame turime labiau atsižvelgti ne į praeitį, o į dabartinę situaciją. O ji kol kas nieko tikslaus prognozuoti neleidžia. Todėl šiame scenarijuje esminis klausimas: kaip užtikrinti didžiausią efektyvumą – tiek verslui, tiek klientams.

Šiame scenarijuje atsiranda daugiau kintamųjų, kuriuos analitikų komandai tenka įvertinti. Svarbiausi jų – susirgimų COVID-19 augimo prognozė, naujų suvaržymų tikimybė ir mastas, galų gale – pasiskiepijusių žmonių skaičius. Kuo ilgiau verslas yra nežinioje, tuo sunkiau prisitaikyti prie pokyčių. Dabartinę situaciją prilyginčiau bandymui užrištomis akimis sudėlioti dėlionę – nuėmus raištį gali išvysti visai ne tokį paveikslą, kokį tikėjaisi dėliojąs.

Taip yra todėl, kad e. prekybos maistu verslas reikalauja didelių resursų ir jautriai reaguoja į resursų trūkumą arba perteklių. Nuo mūsų sprendimo, kiek įdarbinti prekių surinkėjų ir kurjerių, kiek išplėsti transporto parką tiesiogiai priklauso, kokią paslaugą gaus klientas ir kaip įmonės veikla atrodys finansų eilutėse. Kai negalime garantuotai remtis istoriniais statistiniais duomenimis, kai dabarties situacija yra greitai kintanti, ateities paklausos prognozė yra bandymas apgraibomis tamsoje sudėlioti paveikslą, kuris įgytų prasmę ir duotų rezultatą.

Kurį scenarijų rudenį teks panaudoti, dar pamatysime. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad e. komercijos verslas visuose scenarijuose dėlioja tą pačią kryptį – aukštyn.