Paskelbta
5 metai prieš-
By
Raminta V.
Po pirmųjų pandemijos metų, verslui atnešusių daug nežinomybės, šią vasarą nusistovėjo tendencijos, leidusios geriau suprasti vartotojų elgseną ir iš dalies susigrąžinti paklausos ir pasiūlos kontrolę. Tačiau puikiai suvokiame, kad tai buvo tik trumpas atokvėpis verslui – už kampo laukia nauji iššūkiai, ypač e. komercijai. Šiuo metu vienas didžiausių e. komercijai maistu – būsimos paklausos prognozė. Nuo jos tikslumo priklauso resursų poreikis ir verslo rezultatai, todėl jau vasarą verslas dėliojosi rudens ir žiemos scenarijus. O jų, priešingai nei praėjusių metų rudenį, bus ne vienas. Pasiruošimas artėjančiam rudeniui iš e. prekybos verslo pareikalaus daugiau planavimo, kūrybos ir drąsos priimant sprendimus. Blogiausio scenarijaus išvengta, bet iš tamsaus miško dar neišėjome
Pandemija e. prekybos maisto produktais verslą įsodino į sūpuokles: nuo svaiginančių aukštumų leidžiamės arčiau žemės tam, kad vėl pakiltume į aukštumas. Pernai viskas ir vyko pagal tokį sūpuoklių scenarijų. Šiemet viskas sudėtingiau. Jeigu prieš vasarą galėjome tikėtis sąlyginai stabilaus rudens, tai dabar, sulėtėjus vakcinacijai ir sparčiai plintant naujai COVID-19 atmainai, šios prognozės susvyravo. Čia ir kyla didžiausias iššūkis: kaip suplanuoti pajėgumus ir neprarasti efektyvumo, kai niekas kol kas negali pasakyti, kokio scenarijaus galime laukti rudenį.
Iki pandemijos e. komercija maistu apskritai buvo tapusi gana tiksliai prognozuojamu verslu. Pavyzdžiui, pasinaudodami duomenų analitika ir mokslu, „Barboroje” galėjome iki 98 proc. siekiančiu tikslumu susiplanuoti būsimą paklausą ir jai patenkinti reikalingus resursus – nei per daug, nei per mažai. Tai leido užtikrinti didžiausią efektyvumą – esminį kriterijų, lemiantį verslo rezultatus. Pandemija, įsodinusi į sūpuokles, privertė mokytis iš naujo.
Praėjusiais metais e. prekybai maistu planuotis buvo paprasčiau. Po itin intensyvaus pirmojo karantino pavasario, mes jau vasarą, šalyje skaičiuojant pavienius Covid-19 atvejus, pradėjome ruoštis rudeninei bangai. Nebuvo nei vaistų, nei vakcinos, tad scenarijus buvo vienas ir aiškus – ruoštis dar vienam užsakymų srauto augimui. Pradėję tą daryti vidurvasaryje – nepralošėme. Didinome pajėgumus, atidarydami naujus surinkimo centrus ir iš anksto augindami prekių surinkėjų ir kurjerių komandas. Tai leido ir didžiausio piko metu užtikrinti pilnai funkcionuojančią ir sklandžiai veikiančią paslaugą. Trys Vilniaus būsto rinkos raidos scenarijai „juodosios gulbės“ šešėlyje
Kuo šių metų ruduo skiriasi nuo praėjusiųjų? Kaip ir pernai, šiam rudeniui „Barboroje“ dėliojamės paklausos augimą numatančius scenarijus, tačiau dabar kur kas sunkiau pasakyti, koks jis bus. Tai reiškia – ir jam pasiruošti. Čia ir atsiranda du scenarijai: kurį pasirinkti priklausys nuo daugelio dedamųjų, tarp jų – ir vakcinacijos tempo, Vyriausybės sprendimų, gyventojų sąmoningumo.
Du e. prekybos maistu scenarijai artėjančiam rudeniui
Pirmasis scenarijus paremtas praėjusių metų patirtimi. Matydami situaciją kitose šalyse, girdėdami susirūpinimą dėl vangaus skiepijimosi Lietuvoje, rodos, objektyviai galime laukti praėjusio rudens scenarijaus – staigaus užsakymų ir klientų srauto augimo, o su jais – ir resursų poreikio. Šiame scenarijuje esminis klausimas: kiek reikės resursų išaugusiai paklausai patenkinti. O tokius resursus kaip darbuotojai verslui dabar ypač svarbu planuotis kuo anksčiau – pakartoti praėjusių metų sėkmės istoriją, kai per kelis mėnesius įdarbinome per 700 naujų žmonių, šiemet gali būti sunkiau.
Pirmajame scenarijuje paklausos prognozė paremta istoriniais duomenimis ir statistika, kurią surinkome per antrąjį karantiną. Tiesa, ją šiek tiek koreguoja pasikeitusi vartotojų elgsena. Nemaža dalis pernai rudenį maistą pirkti internetu pradėjusių gyventojų, tą daro iki šiol. Tačiau tie, kurie nustojo naudotis paslauga pasibaigus karantinui, galima tikėtis, kad rudenį sugrįš. Subalansuotą 2019 m. ekonomikos augimą keičia išskirtinio neapibrėžtumo aplinka
Antrasis scenarijus nuosaikesnis, tačiau ir sunkiau prognozuojamas. Jame turime labiau atsižvelgti ne į praeitį, o į dabartinę situaciją. O ji kol kas nieko tikslaus prognozuoti neleidžia. Todėl šiame scenarijuje esminis klausimas: kaip užtikrinti didžiausią efektyvumą – tiek verslui, tiek klientams.
Šiame scenarijuje atsiranda daugiau kintamųjų, kuriuos analitikų komandai tenka įvertinti. Svarbiausi jų – susirgimų COVID-19 augimo prognozė, naujų suvaržymų tikimybė ir mastas, galų gale – pasiskiepijusių žmonių skaičius. Kuo ilgiau verslas yra nežinioje, tuo sunkiau prisitaikyti prie pokyčių. Dabartinę situaciją prilyginčiau bandymui užrištomis akimis sudėlioti dėlionę – nuėmus raištį gali išvysti visai ne tokį paveikslą, kokį tikėjaisi dėliojąs. AB „HISK“ praėjusiais metais augino pajamas ir mažino nuostolį
Taip yra todėl, kad e. prekybos maistu verslas reikalauja didelių resursų ir jautriai reaguoja į resursų trūkumą arba perteklių. Nuo mūsų sprendimo, kiek įdarbinti prekių surinkėjų ir kurjerių, kiek išplėsti transporto parką tiesiogiai priklauso, kokią paslaugą gaus klientas ir kaip įmonės veikla atrodys finansų eilutėse. Kai negalime garantuotai remtis istoriniais statistiniais duomenimis, kai dabarties situacija yra greitai kintanti, ateities paklausos prognozė yra bandymas apgraibomis tamsoje sudėlioti paveikslą, kuris įgytų prasmę ir duotų rezultatą.
Kurį scenarijų rudenį teks panaudoti, dar pamatysime. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad e. komercijos verslas visuose scenarijuose dėlioja tą pačią kryptį – aukštyn.
Koks svarbus interjero sprendimas padės ir žiemą išlaikyti gerą nuotaiką bei energiją
Viktoras ir Živilė Diawaros stebėjo ypatingą premjerą: pasaulio lietuvių jaunimas sugraudino pilną salę
Pajūryje įvyko 8-asis, rekordinis VAYUS: 12 valandų šokiai su atlikėjais iš JAV, Vokietijos ir Čilės
Paraatletai gerino asmeninius rekordus Lietuvos čempionate Palangoje
Maisto papildai — kelias į subalansuotą mitybą ir gerą savijautą
Vasaros gardumynai – iššūkis skrandžiui: kada nemalonūs virškinimo simptomai yra normalūs, o kada verta sunerimti?
Pasilikti ilgiau, pažinti giliau: penki Birštono kodai smalsiam kurorto svečiui
Patyčios internete: ar socialinių tinklų draudimai apsaugotų vaikus?
„OP Corporate Bank” pirmąjį pusmetį paskolų portfelį augino 8% iki 1,7 mlrd. Eur
Nuo Austrijos kalnų iki Mauricijaus paplūdimių: kur kryps lietuvių žvilgsnis šią žiemą?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...