Paskelbta
2 metai prieš-
Baltijos šalyse daugiausia išleisti Kalėdų šventiniam stalui ir dovanoms ketina lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai. Didesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti dovanoms nei vaišėms – dauguma (25 proc.) apklaustųjų Lietuvoje dovanoms susiplanavo 100–200 eurų biudžetą, o šventiniam stalui kas trečias (33 proc.) planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų. Greitoji dovanų pagalba
Mažiau nei 50 eurų dovanoms ketina išleisti po 9 proc. lietuvių ir estų, 15 proc. latvių respondentų. Nuo 50 iki 100 eurų dovanoms planuoja išleisti 21 proc. lietuvių, 19 proc. estų ir 22 proc. latvių, nuo 100 iki 200 eurų – 25 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 18 proc. latvių, o nuo 200 iki 300 eurų – 13 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 9 proc. latvių apklaustųjų.
Daugiau nei 300 eurų dovanoms nurodė išleisiantys 13 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 15 proc. latvių respondentų. Palyginti su pernai atlikta apklausa, šiemet lietuviai dovanoms planuoja išleisti mažiau. Pernai dovanoms skirsiantys nuo 100 iki 200 eurų nurodė 31 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Kalėdų stalas ir dovanos
„Padėti sutaupyti išlaidas dovanoms gali padėti išankstinis biudžeto ir pirkinių planavimas, pasinaudojant įvairiomis akcijomis, palyginant kainas įvairiose internetinėse ir fizinėse parduotuvėse. Be to, vis labiau populiarėja dovanų keitimosi būdai, kai artimųjų rate kiekvienas ištraukia žmogaus vardą ir dovaną perka tik jam, arba sunešus po dovaną per Kalėdas vyksta loterija ir kiekvienas išsitraukia savo dovaną. Svarbu suprasti, kad gera šventinė nuotaika priklauso ne nuo dovanų vertės, o nuo kokybiško laiko kartu su artimiausiais žmonėmis“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška. Lietuviai toliau investuoja į nekilnojamąjį turtą, krenta pensijų fondų populiarumas
Kiek kuklesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti šventiniam stalui. Mažiau nei 50 eurų ketina išleisti 21 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 30 proc. latvių apklaustųjų. Nuo 50 iki 100 eurų – po 33 proc. lietuvių ir estų bei 37 proc. latvių respondentų. Nuo 100 iki 200 eurų vaišėms planuoja išleisti 27 proc. lietuvių, 26 proc. estų ir 16 proc. latvių respondentų, o iki 300 eurų – 9 proc. lietuvių, 7 proc. estų ir 5 proc. latvių. Daugiau nei 300 eurų šventiniam stalui ketina išleisti po 4 proc. lietuvių ir estų bei 3 proc. latvių respondentų. Kiek šiemet išleisime kalėdinėms dovanoms ir kaip sutaupyti?
„Nors iš esmės Lietuvoje infliaciją pavyko suvaldyti, maisto kainos istoriškai lieka aukštos. Palyginti su prieškovidiniu laikotarpiu, maisto kainos Lietuvoje pakilo 51 proc. Nuo infliacijos šoko minimumo 2023 m. gruodį maisto mažmeninė prekyba išaugo 3,7 proc., bet pastaruoju metu atsigavimas akivaizdžiai sustojo. Tad tikėtina, kad dėl aukštų kainų gyventojai, ir taip nedidinantys maisto vartojimo, šventinėms vaišėms šiemet taip pat planuoja mažesnį biudžetą. Kita vertus, norisi tikėti, kad kiek keičiasi gyventojų įpročiai ir maisto šventėms nuperkama tiek, kiek reikia, taip sumažinant ir maisto švaistymą, ir finansinę naštą“, –sako R. Čereška.
Tarp Baltijos šalių gyventojų lietuviai – dosniausi kalėdinėms dovanoms
Rūta Ežerskienė. Kiek reikia uždirbti, kad įpirktum butą? Palyginome šešis miestus ir jų rajonus: nuo vieno kambario buto iki šeimos būsto
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos porų dėl finansų nesipyksta
„Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
Perkate senos statybos butą: apie ką turite pagalvoti?
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Ar energijos taupymas galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu Lietuvos verslui? Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertėReklama Investicijos į energijos...
EPĮ lyderis Lietuvoje „ZEN.COM“ keičia paslaugų planus privatiems klientams Data: 2026-10-20 13:51Reklama Siuntėjas: „Kamile // Adverum” Gavėjas: Sveiki, Finansinių technologijų...
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. spalio 20 d. Dar 9 metai nuomoje? Štai kada lietuviai vidutiniškai įsigyja pirmą būstą Lietuvoje savarankiškai...
Pranešimas žiniasklaidai Berlynas, 2026 m. spalio 20 d. „Zalando“ stiprina B2B ambicijas: prie vadovų komandos jungiasi Tomas ChristensonasReklama Siekdama paspartinti...
Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...