Ekspertai
Biostimuliatoriai, pesticidai ir trąšos: kas kam padeda?
Jei seniau trąšos ir pesticidai buvo vienos pagrindinių priemonių, naudojamų žemės ūkyje, greta jų vis dažniau pasitelkiamos natūralios, draugiškesnės aplinkai priemonės – biostimuliatoriai. Savalaikis šių produktų panaudojimas pasėliams padeda išlaikyti žemės ūkio augalų derliaus potencialą net ir itin sudėtingomis sąlygomis bei suformuoti kokybišką galutinį rezultatą, teigiama „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
Reklama
„Įvairias priemones siekiama naudoti taip, kad augalai būtų ne tik aprūpinti maistinėmis medžiagomis, bet ir išliktų atsparūs kenkėjams bei išsaugotų natūralų augimą. Tai padaryti tinkamai – iššūkis, bet įveikiamas. Toks kompleksinis požiūris ūkyje padeda sukurti produktyvią ir subalansuotą sistemą. Ji gali pareikalauti didesnių pradinių investicijų, tačiau jos atsiperka ilgalaikiais tvaresnio ūkininkavimo rezultatais“, – sako „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Vienos priemonės nepakanka
Biostimuliatorių, pesticidų ir trąšų derinimas leidžia ūkininkams maksimaliai išnaudoti jų privalumus, siekiant efektyvaus rezultato tiek dirvožemio gerinimui, tiek augalų sveikatai, tiek bendrai tvaresniems pokyčiams gamtoje. Anot G. Pšibišauskienės, trąšos, naudojamos kartu su biostimuliatoriais, skatina antžeminės augalo dalies ir šaknyno augimą bei mikrobiologinį aktyvumą dirvožemyje. Biostimuliatoriai iš esmės gerina trąšų įsisavinimą. Pavyzdžiui, huminės rūgštys suriša maistines medžiagas šaknų zonoje, mažindamos jų išplovimą ir padidindamos prieinamumą augalams. Vien gero oro nepakanka: ūkininkai pasitelkia veiksminguosius biostimuliatorius
„Trąšos yra esminė augalų mitybos dalis, papildančios dirvožemį trūkstamomis medžiagomis, tokiomis kaip azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Intensyvioje žemdirbystėje natūralūs maistinių medžiagų rezervai greitai išsenka, todėl naudoti trąšas tampa būtina norint palaikyti ilgalaikį derlingumą. Siekiant mažesnės priklausomybės nuo cheminių medžiagų, biostimuliatoriai leidžia subalansuoti tręšimą, išlaikant tą patį derlingumą. Be to, jie didina augalų atsparumą stresui, todėl gali sumažėti ir pesticidų poreikis“, – sako specialistė.
Galiausiai, anot jos, taip gerinamas augalų atsparumas neigiamam išoriniam poveikiui. „Biostimuliatoriai aktyvina natūralius augalų apsaugos mechanizmus, padidindami jų atsparumą tiek abiotiniam, pavyzdžiui, sausrai, tiek biotiniam – kenkėjams ir pan. – stresui, papildydami pesticidų apsauginę funkciją.“
Tyrimais įrodytas poveikis
Nors biostimuliatoriai vis dar sulaukia nevienareikšmių nuomonių, jų patikimumą ir naudingumą įrodo bandymai realiomis sąlygomis. „Linas Agro“ specialistų atliktų bandymų metu, tręšiant žieminius rapsus ir kviečius per lapus, mišinyje su herbicidais panaudotas ir vienas iš ūkininkų itin dažnai pasirenkamų biostimuliatorių, skirtų augalų kovai su stresu.
Kaip pasakoja G. Pšibišauskienė, pernai metų rudenį tiek rapsus, tiek kviečius purškiant herbicidų mišiniais pastebėta, jog rapsų laukuose buvo mažiau kalafioro efekto pažeistų augalų. Tuo metu kviečiai išliko sodriai žalios spalvos. Maksimalus derlius ir tvarumas
„Remiantis tarpinės 2024 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto ataskaitos duomenimis, žieminių rapsų veislės „DK Expectation“ pasėliai, kurie buvo nupurkšti streso poveikį mažinančiais biostimuliatoriais, greičiau augino lapus. Augalai pasižymėjo didesniu lapuotumu, jų žalioji masė rudenį nuo kontrolinės skyrėsi 6 proc., o šaknų žalioji masė – net 19 proc. didesnė“, – teigia agrotechnologijų ekspertė.
Tos pačios ataskaitos duomenimis, biostimuliatoriais paveikti žieminių rapsų augalai užaugo masyvesni, jų augimo kūgelis jų buvo 2 proc. platesnis. Žieminių kviečių „Lakaja“ veislės žalioji masė buvo 4 proc. didesnė, fitotoksiškumo simptomų augaluose – neaptikta.
Privalumų – daug, bet reikia mokėti jais pasinaudoti
Visų pagrindinių priemonių derinimas suteikia daug privalumų. Vis dėlto, įvardijami ir tam tikri iššūkiai, kurie stabdo naujų produktų plėtrą: tai – žinių trūkumas, ribotas produktų pasirinkimas ir galimybė juos tinkamai derinti tarpusavyje.
„Ūkininkams gali stigti informacijos apie efektyvius biostimuliatorių ir kitų priemonių derinimo būdus bei jų sąveikas. Juolab, kad ne visi biostimuliatoriai veikia su visomis trąšomis ar pesticidais. Todėl verta kreiptis į specialistus, pirmiausia, savo agronomus, kurie padėtų kruopščiai juos parinkti pagal augalų tipą, dirvožemio būklę ir aplinkos veiksnius“, – sako G. Pšibišauskienė.
Pasak „Linas Agro“ atstovės, siekiant sukurti tvaresnę žemės ūkio sistemą, verta ieškoti veiksmingų technologinių sprendimų. „Pasitelkus biostimuliatorių privalumus kartu su tinkamomis trąšomis ir pesticidais, žemės ūkis gali pasiekti didesnį produktyvumą, reikės mažiau aplinkos sąnaudų, bus prisidedama prie tvaresnės bioįvairovės kūrimo.“
Reklama
