Paskelbta
6 metai prieš-
By
Raminta V.
Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Rasa Petrauskienė, Kazys Starkevičius ir Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į šalyje dėl COVID-19 pandemijos paskelbtą ekstremalią situaciją ir būtinų bei efektyvių sprendimų poreikį, įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą valstybės maisto rezervo kaupimą bei efektyvų žemės ūkio sektoriaus saugumą šalies viduje.
„Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupę rezervus, kurie leistų užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų poreikius net 3 mėnesiams. Žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad šiandien mūsų šalies maisto rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad vien miltais ir cukrumi ilgai gyvas nebūsi”, – sako R. Petrauskienė.
Parlamentarų teigimu, ne tik šiandien, kai paskelbta ekstremali situacija, bet ir visada turi būti užtikrinamas pastovus platesnio asortimento rezervas, žemės ūkis turi vėl tapti vienu iš prioritetu Lietuvos ateities strategijose. K. Starkevičiaus manymu, šiandienis rezervo asortimentas yra toks skurdus dėl šiuo metu Valstybės rezervo įstatyme reglamentuotos valstybės rezervo kaupimo galimybės preliminarių sutarčių pagrindu, kai tiekėjas, esant ekstremaliai situacijai, aprūpintų valstybės maisto rezervą tam tikrais būtiniausiais produktais.
„Vertinant 2019 metų ataskaitas matyti, kad į užsienio valstybes buvo eksportuota žemės ūkio ir maisto produkcijos už 3,4 mlrd. Eurų. Tai nėra maža suma ir tai nėra maža mūsų pagaminamos produkcijos dalis. Šiandien pasikeitus situacijai gamyba stoja, darbuotojų krūvio apimtys mažinamos kardinaliai, kaip ir pagaminamos produkcijos apimtys. Kyla klausimas, tai kur tie preliminarių sutarčių tiekėjai yra dabar? Kokios tos tiekimo perspektyvos?”, – klausia K. Starkevičius.
Projektu pabrėžiamas žmonių pasitikėjimo valstybe krizės metu aspektas, darbo vietų išsaugojimo bei žemės ūkio ir maisto produktų gamybos svarba valstybės stabilumo ir saugumo kontekste, nes maistas yra strateginė valstybės saugumo atrama, kurio neįvertino mūsų Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nė žodžiu neužsiminęs apie strateginį žemės ūkio, maisto gamybos vaidmenį valstybės stabilumo ir saugumo užtikrinimui.
„Tai yra Valstybės problema, kurią turime spręsti nedelsiant, išsaugodami darbo vietas ir žmonių pasitikėjimą, parodyti, kad valstybė turi valios jais pasirūpinti krizės metu“, – pažymi projekto autoriai.
Tarp plūgo ir dirbtinio intelekto – stulbinančios naujovės Lietuvos ūkiuose
„GovTech Leaders 2024“ konferencija: kaip dirbtinis intelektas ir kitos technologijos keis valstybės raidą?
Vilniuje lankysis didžiausių Turkijos įmonių atstovai
Gydytojas griauna mitus apie papildų vartojimą: įvardijo, kokiais atvejais jie tampa žalingi
Valstybės valdomų įmonių strateginių tikslų įgyvendinimas sulėtėjo
Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių indėlis į miesto biudžetą sumenko
Kaip pandemijos metu kūrėsi ir klestėjo Lietuvos transporto ir logistikos startuoliai?
Elektroninės notarų paslaugos skinasi kelią į platesnę auditoriją
Mokslininkai įspėja apie artėjančią nelaimę, kuri yra baisesnė už pandemiją COVID-19






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...