Kaip savarankiškai sumontuoti unitazą? Kaip sutaupyti laiko ir montavimo kaštų

Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės prisidaryti bėdų ten, kur vanduo ir kanalizacija. Tačiau praktikoje nemaža dalis unitazų montuojami gana paprastai. Be sudėtingų įrankių. Be ypatingų triukų. Reikia tik suprasti eigą ir neskubėti.

Reklama

Klausimas „kaip savarankiškai sumontuoti unitazą?“ dažniausiai kyla tada, kai senasis jau nuimtas, o naujasis stovi dėžėje vonios kampe. Ir tada staiga tampa aišku, kad instrukcija – trumpa, o realybė kiek platesnė.

Prieš pradedant verta sustoti

Pirmas dalykas – vanduo. Jis turi būti užsuktas. Ne „beveik“, o visiškai. Jei sklendė sena ir neaišku, ar laiko, verta tai patikrinti iš anksto. Maža srovė gali atrodyti nekalta, bet montavimo metu ji tampa problema.

Antras dalykas – kanalizacijos anga. Reikia pasižiūrėti, ar ji grindyse, ar sienoje. Ar senas unitazas buvo su tiesioginiu prijungimu, ar su gofruota jungtimi. Naujas unitazas turi atitikti esamą situaciją, o ne atvirkščiai.

Trečias dalykas – grindys. Lygios ar ne. Plytelės ar betonas. Net kelių milimetrų nuolydis vėliau jaučiasi labiau, nei norėtųsi.

Unitazo tipas keičia eigą

Norite apsipirkti Kalėdoms be skubėjimo?

Pastatomas unitazas – dažniausias variantas. Jis montuojamas tiesiai ant grindų, tvirtinamas varžtais arba klijais, prijungiamas prie kanalizacijos ir vandens.

Pakabinamas unitazas – jau kita istorija. Ten reikalingas rėmas, įmontuotas bakelis, tikslios ašys. Tokiam darbui dažniau reikia patirties. Todėl kalbant apie tai, kaip savarankiškai sumontuoti unitazą, dažniausiai turimas omenyje pastatomas modelis.

Senas unitazas: nuėmimas be staigmenų

Jei senas unitazas dar vietoje, jį reikia nuimti atsargiai. Vanduo iš bakelio išleidžiamas. Žarna atsukama. Tvirtinimo varžtai dažnai būna paslėpti po plastikiniais dangteliais.

Silikonas aplink pagrindą nupjaunamas peiliu. Tik tada unitazas judinamas. Kartais jis laikosi ne dėl varžtų, o dėl senų sandarinimo likučių. Staigūs judesiai čia nereikalingi.

Nuėmus unitazą, kanalizacijos anga laikinai užkemšama. Skuduru ar specialiu kamščiu. Ne tik dėl kvapo. Ir dėl to, kad niekas netyčia neįkristų.

Kaip vyksta nuotekų sistemos įrengimas?

Tinkamas pastatymas – pusė darbo

Naujas unitazas pirmiausia pastatomas „sausai“. Be tvirtinimo. Be silikono. Tiesiog padedamas į vietą, sulygiuojamas, patikrinama, ar patogu sėdėti, ar bakelis netrukdo, ar atstumas iki sienos logiškas.

Tai tas momentas, kai dar galima lengvai pakeisti sprendimą. Pastumti. Pasukti. Pridėti tarpinę. Vėliau tai bus sudėtingiau.

Jei grindys nelygios, po pagrindu gali likti tarpas. Jo ignoruoti neverta. Ilgainiui tai tampa klibėjimo priežastimi.

Kanalizacijos prijungimas: sandaru, bet ne per jėgą

Dažniausiai naudojama gofruota jungtis. Ji atlaidi, leidžia pakoreguoti kampą, ilgį. Svarbu, kad ji nebūtų per daug suspausta ar per daug ištempta. Abiem atvejais sandarumas nukenčia.

Tarpinė turi būti švari. Be dulkių, be įtrūkimų. Kartais norisi „dėl viso pikto“ pridėti silikono. Tai ne visada gera mintis. Jei jungtis skirta naudoti be papildomo sandarinimo, silikonas gali net pakenkti.

Kaip saugiai pakeisti automobilio padangas karantino metu?

Tvirtinimas prie grindų: mažiau jėgos, daugiau tikslumo

Kai padėtis aiški, pažymimos tvirtinimo vietos. Unitazas patraukiamas. Gręžiamos skylės. Plytelėse – atsargiai, su tinkamu grąžtu.

Varžtai veržiami tolygiai. Ne iki galo vienas, paskui kitas. Po truputį. Per didelė jėga gali įskelti keramiką. Tokia klaida dažnai reiškia naują unitazą.

Kai unitazas pritvirtintas, patikrinama, ar jis stabilus. Jei kliba – problema sprendžiama dabar, ne vėliau.

Vandens pajungimas ir pirmas bandymas

Vandens žarna prisukama prie bakelio ir sklendės. Rankomis, be įrankių, kiek leidžia jėga. Perveržti nereikia.

Prieš galutinį užsandarinimą vanduo atsukamas. Lėtai. Stebima, ar nėra lašėjimo. Ar bakelis prisipildo normaliai. Ar nuleidimas veikia.

Tai svarbus momentas. Jei kažkas negerai, dabar dar lengva pataisyti. Vėliau – jau ne taip.

Silikonas: pabaiga, o ne pradžia

Silikonas naudojamas tik tada, kai viskas veikia. Jis dedamas aplink pagrindą, paliekant nedidelį tarpą gale. Jei kada nors atsiras nuotėkis, vanduo turės kur pasirodyti, o ne kauptis po unitazu.

Silikonas neturi būti storas. Jis neturi būti gražus. Jis turi būti funkcionalus.

Daugėja žmonių, kuriems nerūpi namų saugumas

Dažniausios klaidos, kurios atsiranda iš skubėjimo

Per anksti užteptas silikonas. Nepritvirtintas unitazas. Ne iki galo patikrintas sandarumas. Tai smulkmenos, kurios vėliau kainuoja laiką ir nervus.

Dar viena klaida – bandymas „prisitaikyti“ netinkamą unitazą prie esamos kanalizacijos. Jei ašys nesutampa, jei aukštis netinka, kompromisai dažniausiai baigiasi prastai.

Kada verta sustoti ir nekovoti

Ne visos situacijos vienodos. Jei kanalizacijos vamzdis pažeistas, jei grindys labai kreivos, jei tai pakabinamas unitazas be paruošto rėmo – savarankiškas montavimas gali tapti rizika.

Bet standartiniu atveju supratimas, kaip savarankiškai sumontuoti unitazą, leidžia atlikti darbą tvarkingai. Be triukšmo. Be streso. Ir su jausmu, kad viskas stovi ten, kur turi stovėti.

Unitazas – ne dekoracija. Jis naudojamas kasdien. Todėl svarbiausia ne greitis, o ramus, nuoseklus darbas, kuris po savęs nepalieka klausimų.

„Marinuokite“ agurkus, o ne telefonus