Sekite naujienas

Ekspertai

„Luminor“: Lietuvos ekonomika atvėso, bet pavasaris turėtų sugrįžti

Paskelbta

-

Trijų Baltijos seserų ūkiai, istoriškai dažnai judėję panašiu ritmu, 2022 metais pasuko skirtingais keliais – Lietuvos ir Latvijos ekonomikos sugebėjo išsilaikyti vandens paviršiuje, o Estijos atsidūrė nuosmukyje. Pernai pietinės Baltijos šalys išsisuko su simboliniu 0,3 proc. nuosmukiu, o Estijos ūkis susitraukė net 3,1 proc. „Luminor“ banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc., Latvijos – 1,2 proc., o Estijos ūkis susitrauks dar vienu procentu.

„Kontrastas ryškus, tačiau tikėtas. Skirtingas Estijos ūkio rodiklių trajektorijas brėžia didesnė jos priklausomybė nuo Šiaurės šalių eksporto rinkų, kiek kitokia ekonomikos, ypač pramonės struktūra, didesni nesubalansuotumai būsto rinkoje bei valdžios sprendimas padidinti mokesčius. Įtakos turi ir prastesni vidaus vartojimo rodikliai bei niūresni vartotojų lūkesčiai.

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Šiuo požiūriu gerokai išsiskiria Lietuva, kuriai kol kas geriausiai sekasi tvarkytis šiuo neapibrėžtumų kupinu karo Ukrainoje laikotarpiu. Sulėtėjus pramonės sektoriaus apsukoms, ekonomikos augimo lokomotyvo vaidmenį perėmė aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius. IT ir finansinių paslaugų eksportas auga visose Baltijos šalyse, o sparčiausias augimas yra stebimas Lietuvoje – pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė Latviją 2019, o Estiją – 2023 metais. Tiesa, Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet gali suprastėti dėl nepalankaus politinio ciklo ir mokesčių politikos pokyčių rizikos“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Varikliai ir stabdžiai

Anot ekonomisto, Lietuvos ekonomikai giliau į recesiją panirti neleido aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriai, atsparus namų ūkių vartojimas bei augančios viešojo sektoriaus investicijos. Visgi pramonės sektorius pernai dar buvo recesijoje ir šiemet jam neprognozuojamas ryškus atsigavimas.
Užlipusi į kalno viršūnę 2022 metais, infliacija visose Baltijos šalyse, kaip ir prognozuota, reikšmingai sumažėjo ir šių metų pradžioje Lietuvoje ir Latvijoje nukrito žemiau euro zonos vidurkio ir tesiekė apie 1,0 proc. Visgi, Estijoje šių metų pradžioje infliacija paspartėjo iki 4,2 proc. dėl pridėtinės vertės mokesčio padidinimo nuo 20 iki 22 proc. bei kitų mokestinių ir administracinių sprendimų.

Infliaciją Baltijos šalyse mažina sumenkusios energetinių prekių bei nebeaugančios maisto bei kitų prekių kainos. Paslaugų kainų augimas išlieka spartus, tačiau dėl santykinai mažo jų svorio vartojimo krepšelyje, šių kainų augimas turi santykinai mažesnį poveikį bendram infliacijos augimui, lyginant su Vakarų Europos šalimis.

Tad galime pagrįstai tikėtis, kad šiais metais infliacija Lietuvoje ir Latvijoje bus mažesnė nei euro zonos vidurkis. Visgi, Lietuvoje 2025 metais gali pasikartoti Estijos scenarijus, nes tikėtinas mokesčių padidinimas gali pašokdinti infliaciją iki 3,0 proc. Taip pat yra grėsmė, kad infliacija šiais metais gali būti didesnė nei prognozuojame dėl nenorinčių kristi vartotojų kainų, net ir žymiai sumažėjus gamybos kaštams. Pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos smarkiai sumažėjo, o tai daugiausia ir lėmė ūkininkų protestus, tačiau maisto produktų kainos gautiniams vartotojams nenori kristi.

Didelę įtaką bendrai ekonomikos sveikatai 2023 metais turėjo labai aukštame lygyje išlaikytos bazinės palūkanų normos, kurių mažėjimo verslas ir vartotojai nekantraudami laukia šiemet. Kita vertus, pernai neišsipildė kai kurių analitikų prognozės, kad gerokai pabrangęs skolos aptarnavimas pradės pavojingą bankų paskolų portfelių kokybės eroziją. Šios prognozės neišsipildė, neveiksnių paskolų apimtys kredito įstaigų portfeliuose išliko stebėtinai nedidelės, o sektorius dar kartą pademonstravo pavydėtiną atsparumą. Visgi, centriniai bankai vėsina rinkų lūkesčius dėl palūkanų normų mažinimo, tad šių normų mažinimo lūkesčiai nusikelia iš pavasario į vasarą ar net rudens pradžią. Aukštesnės palūkanų normos ir toliau vėsins ekonomiką bei tolins ekonominio pavasario atėjimą.

Darbo rinka

Baltijos šalių nedarbo lygis išliko palyginti nedidelis, o dirbančiųjų skaičius toliau didėjo, nepaisant išaugusio neapibrėžtumo ir ekonominio nuosmukio. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvoje nedarbo lygis turėtų nežymiai padidėti, tačiau užimtųjų skaičius ir toliau augs panašiu tempu kaip ir 2022-2023 metais.

„Nepaisant kiek išaugusio nedarbo lygio, Lietuvoje darbo užmokesčio augimas išlieka sparčiausias Baltijos šalyse ir ši tendencija išliks ir kitąmet. Tiesa, dviženklio darbo užmokesčio augimo tempo jau nevertėtų tikėtis, juolab kad privačiame sektoriuje jau 2023 metų pabaigoje atlyginimų augimas tapo vienaženkliu. Be to, darbo užmokesčiui augant sparčiau nei produktyvumui, darbuotojams atitenkanti BVP pyrago dalis Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo ir jau pasivijo ES vidurkį. Ekonomikos augimui išliekant vangiam, darbo užmokesčiui atitenkanti BVP pyrago dalis Lietuvoje, tikėtina, šiais metais jau viršys ES vidurkį, o tai, savo ruožtu, mažins tolesnį atlyginimų augimo potencialą“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos Estijoje ir Lietuvoje 2021 ir 2022 metais priminė įsibėgėjusį garvežį – NT kainų indeksas Lietuvoje nuo 2019 m. 4 ketvirčio iki 2023 m. 3 ketvirčio padidėjo 62,3 proc., Estijoje – 52,8 proc. Tai viršijo spartų darbo užmokesčio augimą, sumažinusį nekilnojamojo turto įperkamumą. Latvijoje nekilnojamojo turto kainos yra 33,9 proc. didesnės ir augimas atitinka darbo užmokesčio augimą.

„Natūralu, kad pernai garvežį teko pristabdyti ir aušinti perkaitusį katilą. Estijoje šis procesas buvo gana staigus – pernai NT kainos stabilizavosi, o kai kuriuose būsto segmentuose netgi krito. Lietuvoje kainos vis dar didėjo, tačiau stabilizacijos procesus stebime šių metų pradžioje. Šie pokyčiai vyksta tebedidėjančių gyventojų pajamų fone, todėl grynai statistiškai Lietuvoje ir Estijoje šiemet turėtumėm fiksuoti padidėjusį būsto įperkamumo rodiklį“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Energetika

Ž. Mauricas sakė, kad kol kas rimčiausią pergalę prieš Rusiją ES pasiekė energetikos fronte, kuriame Rusijai nepavyko praktiškai niekas. „Rusijai nepavyko sušaldyti Europos, užsukus gamtinių dujų kranelį. Šių metų pradžioje gamtinių dujų kaina laikėsi žemiau 30 eurų už megavatvalandę. Sumažėjus jų kainoms, sumažėjo ir elektros kainos, kurios kone sugrįžo į 2018-2019 metų lygį. Rusijai taip pat nepavyko sukelti naftos ir jos produktų kainų krizės. Šiuo metu nafta kainuoja tiek pat, kiek ir prieš karą, o degalų kaina svyruoja apie 1,5 euro už litrą. Kas tikrai pavyko – pažadinti atsinaujinančios energetikos milžiną, kurio dalis bendroje energijos gamybos struktūroje sparčiai auga. Tai ypač ryšku Lietuvoje, kur šiemet atsinaujinančios elektros energijos dalis suvartojimo struktūroje turėtų pasiekti 40-50 procentų“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Ateitis

Nepaisant prastėjančių ekonomikos augimo prognozių 2024 ir 2025 metams, „Luminor“ ekspertai primena, kad Baltijos šalys kol kas atlaiko nepalankių sukrėtimų poveikį. Visgi, pasaulinė ekonominė aplinka yra itin nenuspėjama dėl išaugusių geopolitinių rizikų. Klimato sąlygos taip pat daro vis didesnį poveikį – ne tik tradiciškai žemės ūkio sektoriui, bet vis didesnį ir energetikos bei transporto sektoriams. Be to, perėjimas prie žalesnės ekonomikos gali atnešti daug galimybių, bet taip pat ir iššūkių, turint omenyje augančią priklausomybę nuo Kinijos ne tik saulės elementų, vėjo jėgainių ir baterijų, bet ir elektromobilių segmente.

Lietuvai itin svarbi Vokietijos ekonomika vis dar negaluoja dėl dvigubos bėdos: per didelės energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir per didelės ekonominės priklausomybės nuo Kinijos. Vokietijos ekonomikos augimo perspektyvos niaukiasi ir vargu ar 2024-2025 sulauksime reikšmingesnio šios šalies ekonomikos augimo. Šiaurės šalių ekonomikas stabdo aukštos palūkanų normos, tad ekonominis pavasaris jose yra atidedamas vėlesniam laikui. Tad ekonominis pavasaris bus vėlyvas.

Naujienos

Startuoliai1 d. prieš

IT egzaminas prasidėjo: startuoliai kviečia nemokamai atnaujinti technologijų žinias

Penktadienį, gegužės 17 dieną, startuoja visuotinis IT egzaminas – išskirtinis dėmesys šiemet skiriamas dirbtiniam intelektui ir kibernetiniam saugumui. IT egzaminą...

Verslas2 d. prieš

Lietuvos oro uostai ruošiasi naujo terminalo startui ir esamų erdvių pertvarkoms: skirtingiems keleivių poreikiams ieškomi maitinimo paslaugų teikėjai

Lietuvos oro uostai skelbia tarptautinį nuomos konkursą, jo tikslas – pritraukti profesionalų skirtingų formatų maitinimo paslaugų veiklą vykdantį operatorių, kuris...

Verslas2 d. prieš

Aurelijus Šveikauskas. Naujoji pramonės revoliucija. Kaip paspartinti inovacijų diegimą įmonėse

Skaitmeniniai bankai stumia iš rinkos institucinius bankus, sutelktinio finansavimo platformos rimtai konkuruoja su patyrusiais investuotojais ir skolintojais, o dirbtinis intelektas...

Nekilnojamas turtas2 d. prieš

Ieškote būsto Ispanijoje? NT specialistė įvardijo 12 priežasčių, kodėl verta rinktis Esteponos miestą

Lietuviams šluojant nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, dažnai susiduriama su esminiu klausimu – kurį šios šalies regioną pasirinkti? Ispanijoje nekilnojamojo turto eksperte...

Verslas3 d. prieš

„Avia Solutions Group“ obligacijomis pasiskolino 300 mln. USD

„Avia Solutions Group“ aviacijos įmonių grupė išplatino 300 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Įmonė skolinasi 5 metams už 9,75 %...

Verslo Vikingai

Technologijos2 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai2 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas3 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |