Iš naujo į gyvenimą kviečianti pažvelgti fotografijų paroda „Paslėptos istorijos”

Fotografijų paroda „Paslėptos istorijos” jau ne pirmus metus keliauja per Lietuvą, atverdama lankytojams prekybą žmonėmis išgyvenusių patirtis. Šiais metais paroda pradėjo kelionę M. Romerio universitete Vilniuje, kur ji veikė balandžio mėnesį, o rudenį persikėlė į Kauną. Kauniečiai parodą gali lankyti iki lapkričio 8 d. renginio, o nuo lapkričio 11 d. ji bus eksponuojama Alytaus kultūros centre.

Reklama

M. Romerio universiteto Kauno fakultete, lankytojai gali patirti fotografijų ekspoziciją, pritaikytą istorinei vietai. Kaune, buvusiame banko pastate, kur prieš beveik šimtmetį prezidentas Antanas Smetona davė savo priesaiką, eksponuojami fotografo Remio Ščerbausko darbai, vaizduojantys asmenis, išgyvenusius prekybos žmonėmis patirtis.

Šiuos portretus jis sukūrė glaudžiai bendradarbiaudamas su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centru (KOPŽI). Iš viso menininkas sukūrė 30 portretų, tačiau kiekvienai parodai atrenka skirtingus, pritaikytus tai atmosferai ir auditorijai.

Kaip pastebi parodos autorius, simboliška, kad po šimto metų toje pačioje erdvėje, Kaune, vėl grįžtama prie žmogaus: tik šį kartą tai istorijos, labiau orientuotos į asmeninius išgyvenimus, kuriuos fotografas subtiliai atskleidžia pasitelkdamas kinetinę fotografiją.

Kinetinė ekspozicijos forma ir paslėptos istorijos

Kaip teigia fotografas, parodoje eksponuojami tik dalinai matomi portretai, sukuriantys mistiškumo ir intrigos jausmą. R. Ščerbauskas paaiškina, kad parodos ekspozicija yra kinetinė: nuotraukose veidai atsiskleidžia pamažu, padedant specialiems sensoriams ir mechanizmams, kurie veikia kaip paslėptų istorijų simboliai.

Prie portretų priartėjusiam lankytojui vaizdai pradeda atsiverti po truputį – iš pradžių matosi tik veido fragmentas, o visas vaizdas atskleidžiamas per maždaug 30 sekundžių. Tai tarsi metafora, skatinanti sustoti ir suteikti laiko problemoms, kurios dažnai ignoruojamos, nors prekybos žmonėmis mastai ir statistiniai rodikliai kasmet auga.

Pasak R. Ščerbausko, kinetinė ekspozicija reikalauja lankytojo kantrybės ir susikaupimo. „Mums kitų gyvenimai iš tikrųjų nėra tokie įdomūs, ypač jei jie susiję su nelaimėmis. Šias istorijas mes dažnai ignoruojame, slepiame ir nenorime tam skirti savo dėmesio”, – sako autorius, norėdamas atkreipti dėmesį į dažnai antrame plane paliekamas visuomenės problemas.

„Jau seniai svajojome surasti fotografą, kuriuo galėtume pasitikėti, kuris mokėtų meninėmis priemonėmis perteikti patirtį, su kuria susidūrė nukentėję nuo prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos”, – pažymi KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė. Po ilgų paieškų radus R. Ščerbauską, šis menininkas, gyvenantis ir kuriantis Kaune, greitai rado bendrą kalbą su centro lankytojais. Parodoje matomi portretai tapo asmeninių istorijų simboliais, kuriuos Kristina apibūdina kaip kvietimą išgirsti paslėptas istorijas.

Anot jos, ši paroda skirta visiems, norintiems suprasti ir pajausti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiųjų patirtį be išankstinių stereotipų. K. Mišinienė pastebi, kad visuomenėje dažnai įsivaizduojama, jog prekybą žmonėmis išgyvenę žmonės yra „kažkur toli”, tačiau iš tiesų jie yrai mūsų kaimynai, draugai, pažįstami, praeiviai gatvėje ar prekybos centre. Parodos lankytojai kviečiami pabūti vienumoje ir ramiai apmąstyti, ką jiems perteikia kiekvienas portretas.

Suvokimas ir fotografija kaip terapija

R. Ščerbauskas prisimena parodos kūrimo procesą, kuris užtruko beveik dvejus metus – nuo fotografijų užfiksavimo iki galutinės ekspozicijos formos sukūrimo. Svarbi buvo kiekviena detalė: prie projekto prisidėjo specialistai, dirbę ties parodos mechanine dalimi, siekiant sukurti inovatyvią ekspoziciją. Fotografas siekė savo portretuose užfiksuoti kiekvieno žmogaus natūralumą, atskleisti jų stiprybę ir išgyvenimų grožį.

„Aš juose mačiau labai šviesius žmones, kurie teikė vilties, o jiems ši fotosesija buvo labai pozityvi patirtis. Jie buvo pastebėti visuomenėje. Tad įvyko fotografinė terapija”, – sako parodos autorius.

Nepaisant jų patirtų skaudžių išgyvenimų, R. Ščerbauskas šiuos žmones mato kaip „žvaigždes”, kurių istorijos spinduliuoja šviesą ir viltį.

Paroda „Paslėptos istorijos” ne tik pristato inovatyvią fotografijos formą, bet ir skatina lankytojus atverti akis ir įsiklausyti į tylą, kurioje slepiasi tiek daug neišsakytų pasakojimų apie žmogaus stiprybę.

Ši penktadienį, lapkričio 8 d., 20 val. kauniečiai bei miesto svečiai kviečiami į parodos uždarymo vakarą. Jo metu lankytojai kviečiami iš arčiau susipažinti ne tik su pačia paroda, bet ir su Nacionaline asociacija prieš prekybą žmonėmis ir šio organizacijos veiklas.