Lietuvoje
„Girteka Group“ ir VILNIUS TECH iniciatyva virto realybe: transporto ir logistikos studentai nuo šiol mokysis kitaip
Talentų stygius – ne tik pramonės sektoriaus problema. Mažiau patraukli jaunajai kartai yra ir transporto ir logistikos sritis. Nors VILNIUS TECH Logistikos ir transporto vadybos ir Transporto inžinerinės ekonomikos bei logistikos programose absolventų įsidarbinimo rodikliai siekia net 89,58 proc. (59,07 proc. – aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose), šiuo metu jose studijuoja tik 157 studentai. Darbdaviai pastebi, kad jauniems specialistams neretai stinga ne motyvacijos, bet praktinės patirties naudojant modernias transporto valdymo sistemas – taip formuojasi įgūdžių atotrūkis, trukdantis sklandžiai pereiti nuo mokslų prie praktikos.
Reklama
Siekiant spręsti šiuos iššūkius, iniciatyvos imasi didžiausia transporto ir logistikos įmonių grupė Europoje „Girteka Group“ – kartu su technologijų įmone „Programmatus“, sukūrusia pažangią „Fleethand“ transporto valdymo platformą, ir VILNIUS TECH, gegužės 8 d. Transporto inžinerijos fakultete atidariusi naują laboratoriją, skirtą logistikos studentų skaitmeninėms kompetencijoms ugdyti. Joje studentai mokysis dirbti su pažangiomis transporto valdymo sistemomis, kad dar studijų metu įgytų realių praktinių įgūdžių.
„Lietuvoje logistikos specialistų paklausa išlieka labai didelė – sektorius sukuria apie 12 proc. šalies BVP, kai ES vidurkis yra apie 5,5 proc. Elektroninės prekybos plėtra ir sektoriaus skaitmenizacija dar labiau didina logistikos specialistų poreikį, todėl mūsų užduotis yra ruošti specialistus, gebančius ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir juos kurti“, – sako VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.
Mindaugo Paulausko, „Girteka Transport“ vadovo, teigimu, dalis jaunimo sektorių vis dar laiko ne itin patraukliu, tradiciniu dėl įsisenėjusių stereotipų, kurie, vertinant šiandieninę pozicijų pasiūlą, nėra visiškai pagrįsti: „Pavyzdžiui, manoma, kad logistikoje tebedirbama tik sandėliuose ar už vilkikų vairo. Tačiau iš tiesų tai viena labiausiai skaitmenizuotų ir sparčiausiai augančių verslo sričių, kurioje gausu analitinių ir intelektinių pozicijų.“
Padės greičiau įsilieti į darbo rinką
Spartus skaitmenizavimas jau dabar keičia logistikos kasdienybę. Patyrę vadovai prisimena, kad dar prieš dešimtmetį pagrindiniai jų darbo įrankiai buvo faksas, tachografas ir popieriniai žemėlapiai – šiandien viską pakeitė integruotos skaitmeninės sistemos. Naujoji vadovų komanda prisijungia prie Transimeksos
Anot Mindaugo Paulausko, vairuotojai dabar didžiąją dalį informacijos – maršrutų, užduočių, atnaujinimų – gauna ir pateikia per mobiliąsias programėles, tad jiems seniai nebereikia minėtų įrankių. Technologijos ne tik palengvina darbą, bet ir leidžia griežčiau laikytis saugumo bei poilsio reikalavimų, efektyviau naudoti kurą.
„Ateityje automatizuotų sprendimų tik daugės – tikėtina, kad vis daugiau įmonių investuos į telematikos platformas ir dirbtinį intelektą transporto valdyme, siekdamos optimizuoti procesus ir mažinti kaštus. Tai reiškia, kad ateities transporto vadybininkams reikės puikiai suprasti duomenų analitiką, mokėti valdyti dirbtinio intelekto technologijas ir telematikos sistemas bei gebėti jas integruoti į kasdienius procesus“, – svarsto jis.
Naujoje laboratorijoje studentai galės prisiliesti prie šiandieninės pažangos – praktiškai modeliuoti visą logistikos procesą: planuoti maršrutus, realiuoju laiku stebėti transporto priemonių judėjimą, valdyti krovinių srautus bei analizuoti duomenis sprendimų priėmimui. Visa tai atliekama naudojant „Fleethand“ platformą, kurią šiuo metu taiko 80 proc. rinkos. Kaip pandemijos metu kūrėsi ir klestėjo Lietuvos transporto ir logistikos startuoliai?
Anot „Fleethand“ įkūrėjo ir vadovo Tomo Sergadejevo, VILNIUS TECH dėstytojai kartu su „Fleethand“ ir „Girteka Group“ profesionalais šio kurso metu suteiks studentams pakankamai praktinių žinių, kurios padės daug lengviau įsilieti į šiuolaikinę transporto sektoriaus darbo rinką.
„Platforma padengia visą krovinio transportavimo ciklą – nuo užsakymo gavimo, optimalaus maršruto sudarymo iki dokumentų skenavimo ir automatinio sąskaitų išrašymo. O dirbtinis intelektas transporto vadybininkui kasdieniame darbe padeda nuskaityti ir sukurti užsakymus automatiškai tiesiai į platformą, parenka pigiausią degalinę maršrute, pasiūlo optimalų vairuotojo darbo poilsio režimą, kad kroviniai atkeliautų laiku, ir daugybę kitų dalykų. Visa tai optimizuoja įmonių kaštus ir efektyvina procesus“, – pasakoja T. Sergadejevas.
Ateities logistų karta valdys daugiau kompetencijų
Auganti procesų automatizacija keičia ir patį vadybininko vaidmenį – jis vis labiau krypsta nuo rutininių užduočių atlikimo link strateginių sprendimų priėmimo, remiantis duomenų analize ir prognozėmis. Tad šiandien svarbu derinti profesinius ir asmeninius gebėjimus su stipriais skaitmeniniais įgūdžiais – nuo gebėjimo operatyviai reaguoti į problemas iki efektyvaus bendravimo ir atsakingumo. Eksperimentas su „Girteka“ pasiteisino
„Išskirčiau keturias pagrindines kompetencijų grupes, kurių reikės ateities logistikos specialistams. Pirma – skaitmeniniai įgūdžiai ir tvarumo supratimas. Antra – sprendimų priėmimas, greita reakcija ir organizaciniai gebėjimai. Trečia – ne ką mažiau svarbūs bendravimo, derybiniai įgūdžiai, ir galiausiai – atsakingumas ir gebėjimas lanksčiai prisitaikyti“, – vardina logistikos ekspertas.
Anot jo, šios kompetencijos padeda auginti naują logistikos profesionalų kartą, pasirengusią efektyviai naudoti pažangius įrankius ir diegti inovacijas praktikoje.
„Investicija į jaunųjų specialistų technologinį pasirengimą šiandien yra investicija į viso sektoriaus rytojų. Transporto ir logistikos ateitis priklauso jiems – tiems jauniems žmonėms, kurie šiandien drąsiai gilina skaitmenines kompetencijas ir rytoj kurs šio sektoriaus sėkmės istorijas“, – pabrėžia „Girteka Transport“ vadovas M. Paulauskas.
Reklama
