Tomas Pavilionis: „Kiekvieno tunelio gale yra šviesa“

Žymus tenoras savaitei planuoja šeimos valgiaraštį, namuose ruošiasi būsimoms premjeroms ir žada staigmenų operos gerbėjams virtualioje erdvėje.

Reklama

„Operos karantinas“ tęsiasi: apie tai, kuo gyvena namuose, pasakoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Tomas Pavilionis.

Jūsų dabartinė dienotvarkė? Kokiems pomėgiams ir darbams skiriate daugiausiai dėmesio ir laiko?

Gyvenimas teka visai kitokia vaga, nei buvo įprasta. Dabar daug daugiau laiko skiriu šeimai, buičiai, sportuoju ir, žinoma, stengiuosi palaikyti ir balso formą. Žinoma, didžiausias karantino pliusas tas, kad kaip niekada daug laiko galiu praleisti su šeima, o tai yra didelė prabanga įprastai labai užimtoje mano dienotvarkėje.

Ar randate laiko skaityti knygas, stebėti spektaklių bei koncertų įrašus, kino filmus virtualioje erdvėje? Ką galėtumėte rekomenduoti draugams ir kolegoms?  

Taip, pagaliau atsirado laiko ir knygoms. Tiesą pasakius, jau senokai jų neskaičiau, ir dėl to sąžinė graužė, bet dabar kaip tik atsirado proga. Skaitau Elizabeth Lunday knygą „Slapti didžiųjų kompozitorių gyvenimai”, kurioje skelbiami anksčiau nutylėti faktai apie muzikos pasaulio garsenybes.

Visai neseniai su žmona stebėjome Giuseppe’s Verdi operos „Traviata” transliaciją iš Niujorko „Metropolitan“ operos. Ne paslaptis, kad šių metų gruodį ir mūsų teatre bus „Traviatos“ premjera, kurioje svajoju dainuoti sau puikiai žinomą Alfredo partiją. O iš didžiųjų pasaulio žvaigždžių visada yra ko pasisemti asmeniniam tobulėjimui.

Kur iki karantino vyko paskutinis Jūsų pasirodymas scenoje? Kokius svarbiausius numatytus darbus teko atšaukti?

Paskutinieji pasirodymai scenoje buvo Sergejaus Prokofjevo operos „Lošėjas“ premjeriniuose spektakliuose LNOBT. Galiu pasakyti, kad scenos jau labai pasiilgau, o ypač – LNOBT scenos, nes teatras man yra kaip antri namai, kuriame praleisdavau daugiau laiko nei savo šeimos namuose.  Man šiek tiek pasisekė, kad karantinas paskelbtas tam laikotarpiui, kai teatre turėjau nedaug spektaklių. Tiesa, buvo atšaukti keli koncertai kitose scenose, ir tai, žinoma, nesmagu tiek morališkai, tiek finansiškai. Bet visiems menininkams panašiai… Teko ir labai svarbų koncertą, dedikuotą mano profesionalios artistinės karjeros dešimtmečiui,  nukelti į birželio mėnesį. Bet džiugu, kad pavyko nukelti, tad nereikėjo atšaukti.

Reklama

Ar stengiatės repetuoti namuose? Kokias naujas partijas ar koncertines programas šiuo metu mokotės?

Be abejones, ne tik stengiuosi, bet ir rimtai dirbu. Pradėjau studijuoti Leopoldo partiją Jacques’o Fromentalio Halevy operoje „Žydė“, kuri po ilgos pertraukos kitąmet sugrįš į mūsų teatro sceną. Taip pat tobulinu Alfredo partiją būsimai „Traviatos“ premjerai, po truputį žiūrinėju ir Hercogo partiją iš kitos būsimos premjeros – G. Verdi operos „Rigoletas“. Taip pat studijuoju kūrinius įvairioms koncertinėms programoms ir, žinoma, skiriu laiko vokalinės formos palaikymui – atlieku daug balso pratimų.

Be to, turiu planų dalyvauti virtualiuose muzikiniuose projektuose. Netrukus patys tuo galėsite įsitikinti…

Ar atidžiai sekate intensyvų pandemijos naujienų srautą? O gal priešingai – stengiatės nuo jo atsiriboti? 

Nori ar nenori – vis tiek seki, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. Turbūt jau išmokau atsirinkti, kurios naujienos yra tikros, naudingos, o kurios feikinės – išpūstos ir sėjančios nereikalingą paniką. Lieku optimistas: manau, negandos per porą mėnesių praeis ir grįšim į senas vėžes.

Kaip manote, ar pandemijai atsitraukus žmonės drąsiai lankys kultūros renginius?

Manau, žmonės bus atsargūs. Bent jau aš pats karantino laikotarpiui  pasibaigus tikrai neskubėsiu nesisaugodamas visur drąsiai vaikščioti. Virusai nematomi ir nežinai, kada vėl gali kilti koks pandemijos protrūkis… Bet tiesa ir tai, kad žmonės bus išsiilgę kultūros renginių ir, tikiuosi, jau vasarą juose noriai lankysis.

Ką karantinas pakeitė Jūsų šeimos virtuvėje?

Kad reiktų rečiau važinėti parduotuvėn pirkti maisto, pradėjome planuoti visos savaitės šeimos valgiaraštį. Vis dažniau pavartome receptų knygas, valgome žymiai įvairesnius, anksčiau nebandytus patiekalus. Kadangi džiugina gražūs orai, nevengiame kieme užsikurti grilio.

Koks būtų Jūsų siūlomas receptas nepasiduoti jauduliui ir sveikiems sulaukti karantino pabaigos?

Svarbiausia – mažiau įsileisti neigiamų emocijų, stiprinti imunitetą. Dar – klausytis mėgstamos muzikos, perskaityti į šoną padėtas knygas ir, naudojantis proga, kokybiškai leisti laiką su šeima. Nepamiršti, kad kiekvieno tunelio gale yra šviesa, tad visos mus užklupusios negandos kažkada baigsis.