Paskelbta
6 metai prieš-
By
Raminta V.Norint apie koronaviruso plitimą ir poveikio mastą žinoti daugiau, neįmanoma apsieiti be testavimo, tačiau šiandien atliekami COVID-19 testai yra gana riboti. Kodėl svarbu testuoti ir kaip tai gali padėti valdyti pandemijas ateityje, komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė Jūratė Jaraitė-Kažukauskė.
Pradėkime nuo to, kad šiuo metu turima statistika apie COVID-19 susirgimų skaičių ir mirštamumo lygį yra netiksli, nes manoma, kad daugelis žmonių serga šiuo virusu be jokių simptomų arba jie labai švelnūs ir nepavojingi gyvybei. Daugelyje valstybių (pvz., Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje) šie žmonės nėra testuojami, tad jie arba save izoliuoja, arba toliau gyvena aktyvų darbinį ir socialinį gyvenimą. Tai reiškia, kad mirtingumo statistika, kuri skaičiuojama kaip mirusių žmonių ir susirgusių žmonių santykis, yra netiksli ir greičiausiai tikrasis mirtingumo lygis yra daug mažesnis, nei šiuo metu manoma ar fiksuojama Italijoje ir Ispanijoje, be to, tokia statistika neatspindi pakankamai informacijos apie tai, kuriose gyventojų grupėse šis virusas yra gajausias, kokios grupės šį virusą pakelia lengviausiai ir panašiai.
Norint gauti išsamią informaciją apie šio viruso paplitimą ir ne tik, reikalingas visą visuomenę apimantis COVID-19 viruso testavimas. Deja, jis daugeliui valstybių būtų per brangus ir reikalautų per daug laiko bei kitų resursų. Kai kurie epidemiologai siūlo atlikti reprezentatyvų visos šalies populiacijos COVID-19 viruso testavimą, kurio metu būtų renkami ir papildomi duomenys apie kiekvieno testuojamo žmogaus ligas, ekonominę situaciją, socialinius ryšius, gyvenamąją aplinką, žalingus įpročius ir pan. Gavę testavimo rezultatus, epidemiologai galėtų suprasti, kuriose žmonių grupėse šis virusas vyrauja. O dar svarbiau tai, kad ši informacija, pasitelkus statistinius metodus, leistų įvertinti, kaip susirgimo šiuo virusu tikimybė koreliuoja su kitomis gyventojų charakteristikomis.
Tarkime, jei būtų rasta, kad daug besimptomių viruso nešiotojų yra 20–29 metų gyventojų grupėje, būtų galima šią grupę izoliuoti. Arba sužinojus, kad vaikams, sergantiems šiuo virusu, pasireiškia tik tam tikrus simptomai (pvz., lengva sloga ar kosulys), būtų galima, vos šiems vaikams susirgus, iš karto jų neleisti į darželius ir mokyklas. Trumpai tariant, tokio pobūdžio testavimas suteiktų daug algoritmų, dėl kurių galėtume suvaldyti ateityje prognozuojamas COVID-19 pandemijos bangas ir nenustumti ekonomikos į gilią recesiją. Toks visuomenę apimantis COVID-19 viruso testavimas buvo taikomas Pietų Korėjoje ir jai pavyko greitai sustabdyti viruso plitimą.
Nors iki šiol daugiausia dėmesio ir resursų vyriausybės skiria esamai COVID-19 pandemijai suvaldyti ir neišvengiamai ekonominei recesijai, jos turėtų nepamiršti pasiruošti ateities COVID-19 viruso protrūkiams atlikdamos reprezentatyvų šalies gyventojų testavimą. Šiam testavimui reikalingos lėšos ir resursai yra labai maži, palyginti su jau patirtomis COVID-19 viruso pandemijos sąnaudomis.
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...