Paskelbta
9 metai prieš-
Užsiimti papildoma veikla, dirbti savarankiškai ar steigti verslą Lietuvoje yra gana dažnai sutinkama praktika. Nemažai žmonių pradeda nuo darbo papildomai pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą, o vėliau tampa stambiais verslininkais. Iš tiesų, Lietuvoje užsiimti verslu tikrai pakanka plačių galimybių. O norintiems nuo kažko pradėti, pirmiausia tenka susipažinti ne tik su visomis veiklos formomis, bet ir kokia šiai verslo formai priklausanti buhalterinė apskaita.
Darbas pagal verslo liudijimą
Kone pati paprasčiausia veiklos forma, kurioje taikoma lengviausia buhalterinė apskaita – tai veikla pagal verslo liudijimą. Lietuvoje yra numatytas konkretus sąrašas veiklų, kuriomis galima užsiimti pagal verslo liudijimą. Geriausia tai, jog dirbant pagal šią formą, labai lengva tvarkyti finansus. O to daryti praktiškai nereikia, kadangi už verslo liudijimą mokamas vienkartinis mokestis ir daugiau jokių papildomų mokesčių. Verslo liudijimų kainas dienai, mėnesiui ar metams nustato kiekviena savivaldybė atskirai, o išsiėmus liudijimą, papildomų mokesčių mokėti ir pajamų deklaruoti nebereikia.
Darbas pagal individualios veiklos pažyma
Tai panaši veiklos forma, kaip ir verslo liudijimas, tačiau ji kiek rimtesnė. Dirbant pagal individualios veiklos liudijimą, galima verstis įvairiomis formomis bei samdyti žmones. Be to, nei veiklos pradžia nei jos uždarymas nieko nekainuoja. Mokestinė našta suskaičiuojama deklaracijos laikotarpiu, tuomet nuo pelno pagal tam tikras formules apskaičiuojami valstybei reikalingi sumokėti mokesčiai. Taigi ši veiklos forma yra kiek sudėtingesnė buhalterinės apskaitos atžvilgiu.
Mažosios bendrijos veikla
Lietuvoje dar ne tokia populiari veiklos forma kaip įmonių steigimas, yra mažosios bendrijos. Tai tarsi mažos įmonės, veikiančios lengvatinėmis sąlygomis šalyje. Mažoji bendrija – puikus būdas išbandyti verslo duoną tiems, kurie turi gerų idėjų ir planuoja imtis rimto verslo ateityje. Tačiau mažosios bendrijos buhalterinė apskaita taip pat yra gana sudėtinga. Čia svarbiausia – jog bendrijos dalininkai nerizikuoja savo turtu. Jie moka lengvatinius mokesčius savo valstybei nepaisant nuo to, koks yra bendrijos pelnas, gali pelną išsiimti kaip atlyginimą, o nesėkmės atveju, nuostoliai padengiami tik iš bendrijos pinigų. Jei jų nėra, niekam nereikia padengti nuostolių iš asmeninių lėšų. Taigi tai gana patraukli ir įdomi veiklos forma, kuri ypač tinka vietiniams mažiesiems verslams.
Draudimo bendrovė BTA naujoje komunikacijos kampanijoje kviečia apsidrausti nuo stereotipų apie amžių. Ką tai reiškia? Bendrovė atkreipia dėmesį į amžizmo...
Pirmasis šių metų ketvirtis Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkai buvo dvigubai geresnis nei pernai. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius...
Transporto kompetencijų agentūra (TKA) patvirtino, kad AB „Oro navigacija“ sistema atitinka tarptautinius skrydžių saugos standartus ir išdavė bendros informacinių paslaugų...
Audros ir stiprūs vėjai kasmet sukelia nemažai problemų sodybų ar nuosavų sklypų savininkams – nulūžusios šakos ar išvirtę medžiai gali...
Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių...
Per pastaruosius metus smarkiai išaugus sukčiavimo atvejų skaičiui socialinėse platformose, finansų ekspertai įspėja vartotojus būti itin atsargius. Skaitmeninio saugumo sprendimų...
Komentuoja „Arbonics“ vadovas, miškininkystės technologijų ekspertas Kristjanas Lepikas Kiekvieną dieną mus supantis pasaulis keičiasi greičiau, nei galime tai suvokti. Keičiasi...
Orams vis labiau pavasarėjant gatvėse sutinkame vis daugiau dviratininkų. Vis tik, profesionalus dviratininkas Venantas Lašinis įspėja, kad išriedėti į gatves...
Darbe dauguma mūsų praleidžiame didžiąją dalį dienos laiko, bet kai darbo aplinka – nepatogi ir chaotiška, kyla noras pokyčiams. Būtent...