Startuoliai
6-ąjį gimtadienį švenčiantis „ROCKIT“ kelia klausimą, kaip išjudinti startuolių ekosistemą
Šiemet 6-ąjį gimtadienį švenčiantis inovacijų centras „ROCKIT“ skelbia ambicingą tikslą – dar aktyviau telkti startuolių bendruomenę, investuotojus ir viešąjį sektorių, kad būtų išspręsta viena opiausių šalies inovacijų ekosistemos problemų – spraga tarp ankstyvosios stadijos paramos ir augimo galimybių.
Reklama
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos startuolių ekosistemos vertė išaugo nuo 419 mln. iki 16 mlrd. eurų. Vien 2024 m. pradinių investicijų apimtys siekė 108 mln. eurų – tai antras didžiausias rezultatas šalies istorijoje. Ir vis dėlto investuotojai gūžčioja pečiais teigdami, kad Lietuvoje per mažai startuolių, į kuriuos būtų galima investuoti.
„Dažnai girdime, kad Lietuvoje per mažai investicijoms tinkamų startuolių, bet tai – tik dalis tiesos. Turime tiek talentų, tiek idėjų. Ko trūksta – tai stipresnių tiltų tarp komandų ir joms augti padedančios infrastruktūros“, – teigia Lina Žemaitytė-Kirkman, „ROCKIT“ vadovė.
Siekdami įvertinti susidariusį atotrūkį tarp startuolių įkūrėjų ir investuotojų, „ROCKIT“ pasikalbėjo su įvairiais Lietuvos startuolių ekosistemos dalyviais – investuotojais, viešojo sektoriaus atstovais ir pačiais įkūrėjais. Jų įžvalgos atskleidžia, kad pagrindinis iššūkis – ne startuolių skaičius, o kokybės, pasirengimo investicijoms ir paramos tęstinumo užtikrinimas augimo etape.
„Ankstyvosios stadijos startuolių ar finansavimo trūkumo nematome. Problema kita – vis labiau ryškėja skirtis tarp aukštos ir žemos kokybės komandų. Kartelė kyla“, – sako Andra Bagdonaitė, rizikos kapitalo fondo „Firstpick“ partnerė.
Anot jos, fondas kiekvieną savaitę gauna dešimtis paraiškų, tačiau tik nedaugelis komandų yra pasiruošusios žengti į kitą etapą. Tai ne kiekybės, o pasirengimo ir įgyvendinimo klausimas.
Augant rizikos kapitalo fondų lūkesčiams visoje Europoje, įkūrėjai turi pasiūlyti daugiau nei idėją – reikia įrodyti klientų poreikį, turėti augimui tinkamą modelį ir aiškią ilgalaikę viziją.
Viešasis sektorius – aktyvus, bet dar nepakankamai matomas
„Mūsų tikslas – padėti idėjoms virsti augančiais verslais“, – sako Karolina Urbonaitė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė. Ji pažymi, kad startuolių programos ženkliai plečiasi – nuo tarptautinių akceleratorių programų iki dotacijų, siekiančių 60 tūkst. eurų be pradinės nuosavybės išskaidymo rizikos.
Kasmet daugiau nei 200 komandų gauna paramą keliauti į didžiausius tarptautinius technologijų renginius, kuriuose gali megzti kontaktus su pasauliniais investuotojais ir stiprinti matomumą užsienio rinkose. Tokie įrankiai, kaip Lietuvos startuolių ekosistemos žemėlapis, didina skaidrumą ir gerina ryšius tarp startuolių ir investuotojų. Tačiau informacijos prieinamumas ir orientavimasis ekosistemoje vis dar išlieka iššūkiu.
„Siekiame pritraukti tarptautinius investuotojus ir stiprinti ryšius, bet tam startuoliai turi būti matomi, pasiruošę ir atitikti rinkos lūkesčius“, – sako ji.
Finansiniai instrumentai tobulėja, bet jie prieinami ne visiems
Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė, pabrėžia: „Lietuvoje vis dar jaučiamas finansavimo stygius. Startuoliams sunku gauti paskolas, o finansinių priemonių pasirinkimas ribotas.“
Anot jos, ekosistemos finansinė infrastruktūra tobulėja, ji vis dar nėra pakankamai pasiekiama visiems. Naujos finansavimo schemos, akceleratoriai ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės padeda, tačiau tik tuo atveju, jei įkūrėjai sugeba jomis naudotis.
„Ekosistema auga per bendradarbiavimą – per patirties mainus, pasitikėjimą ir viešojo bei privataus sektorių partnerystę“, – pabrėžia R. Stragienė.
Startuolių įkūrėjai: kliūtys prasideda gavus pradinį finansavimą
„Ankstyvoji startuolių stadija – gana aktyvi. Didžiausi iššūkiai prasideda vėliau. Turime daugiau dėmesio skirti pradiniam etapo investicijoms, sėkmės istorijoms ir įsigijimų sandoriams“, – sako Aurimas Bakas, startuolio „Cyber Upgrade“ įkūrėjas ir aktyvus Lietuvos startuolių ekosistemos narys.
Jo teigimu, daug startuolių sustoja vos pradėję augti. Trūkstant vietinio kapitalo vėlesnėms stadijoms, mažai pavyzdžių, kaip įvyksta išėjimas iš verslo per pardavimus ar įsigijimus, daugelis komandų praranda pagreitį. Kaune ir Klaipėdoje skatins kurtis technologijų verslus
Ši įžvalga atkreipia dėmesį atotrūkį tarp ankstyvo potencialo ir realaus augimo – būtent čia daugelis perspektyvių startuolių stringa, o investuotojai tampa atsargesni. Naujas pretendentas į startuolių sostinę? Iš Kauno – didelės ambicijos vystyti pažangią startuolių ekosistemą
Ko reikia startuolių ekosistemos šuoliui?
„ROCKIT“ ir startuolių ekosistemos partneriai išskiria keturias prioritetines kryptis, kurios gali išjudinti visą sektorių:
Kelti kokybę – reikia daugiau tikslinės pagalbos verslo modelių validavimui, produkto ir rinkos atitikčiai bei aiškiam pozicionavimui.
Gerinti matomumą – sukurti platformas ir įrankius, padedančius startuoliams pasiekti tinkamus investuotojus.
Remti augimo etapą – suteikti pagalbą ruošiantis pradiniam investicijų įsisavinimui, išėjimo iš verslo aplinkos strategijoms ir tarptautinei plėtrai.
Suderinti veiksmus – viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvos turi papildyti viena kitą, o ne veikti atskirai.
„ROCKIT“ – tiltas tarp talento ir galimybių
Per šešerius metus ROCKIT tapo vienu svarbiausių inovacijų bendruomenės telkėjų Lietuvoje. Šiandien – metas koncentruotis į „užstrigusį vidurį“: nuo startuolių aktyvumo ankstyvoje stadijoje iki realaus, tarptautinio augimo. Inovacijos – ne prabanga, o būtinybė
„Startuolių Lietuvoje netrūksta. Bet trūksta koordinacijos, ryšių ir drąsių sprendimų. „ROCKIT“ misija – padėti visoms šioms grandims susijungti“, – reziumuoja L. Žemaitytė-Kirkman.
