Biotechnologijų startuoliai: trūksta ne idėjų, o svarbiausio dalyko – investuotojų dėmesio

Biotechnologijų sektorius tampa vis svarbesnis tiek Europos Sąjungos ir Lietuvos, tiek pasauliniu mastu. Inovacijos šioje srityje gali lemti reikšmingus pokyčius sveikatos priežiūros, farmacijos, žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse. Tačiau Baltijos šalyse investicinių fondų dėmesys, didžiąja dalimi, vis dar yra sutelktas į tradicinius sektorius, pvz., nekilnojamąjį turtą. Biotechnologijų rinka išlieka nišinė ir mažiau patraukli investuotojams, nes dažnu atveju mokslinių tyrimų pagrindu kuriamos inovacijos imlios laikui bei reikalauja didesnių investicijų.

Reklama

Biotechnologijų sektoriaus startuoliai susiduria ne tik su investuotojų dėmesio stokos iššūkiais, bet taip pat su sudėtingomis patentavimo procedūromis, kurios užtrunka bei reikalauja reikšmingų išlaidų. BIOK LAB veiklos rezultatai

Sudėtingas reguliavimas ir pagalbos stoka dažnai tampa kliūtimi jauniems Lietuvos mokslininkams peržengti darbdavio laboratorijos slenkstį ir plėtoti savarankiškus mokslinius tyrimus.

Tai atsispindi ir statistikoje: 2022 m. vienam gyventojui ES vidutiniškai teko 262,7 Eur MTEP asignavimų, kas yra 47,2 % daugiau nei 2012 m. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis 2022 m. buvo 77,2 Eur vienam gyventojui, kas yra gerokai žemiau ES vidurkio. Nepaisant augimo, šie duomenys rodo, kad Lietuvoje vis dar nėra skiriama pakankamai dėmesio mokslininkams ir jų kuriamoms inovacijoms. Nepakankamos investicijos į MTEP ne tik mažina konkurencingumą, bet ir riboja galimybes pritraukti tarptautinius investuotojus į biotechnologijų sektorių. Norint pasiekti proveržį, būtina plėsti finansavimo programas, didinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą bei kurti palankesnes inovacijų komercializavimo sąlygas.

„Jei Baltijos šalys nori įsitvirtinti biotechnologijų inovacijų žemėlapyje, būtina kurti rinką, kurioje kalbama „mokslininkų kalba“ – t. y. rinką, kuri atpažįsta ir tinkamai vertina mokslinių atradimų komercinį potencialą“, – teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas Kasparas Biliūnas. Kaip Lietuvos ekonomika priklauso nuo biotechnologijų sektoriaus?

Tiltai tarp verslo ir mokslo

Startuolis „Sooo biotech“ yra puikus pavyzdys, kad ir Lietuvoje atsiranda pasaulinio lygio verslų, kurie sugeba ne tik pasiekti aukščiausią kokybę, bet ir išlaikyti tvarumo vertybes. Įmonė orientuojasi į aukščiausio grynumo ir kokybės maisto papildus, kuriuose naudojama tik tai, kas aiškiai nurodyta etiketėse. Kiekvienas produktas yra sukurtas remiantis mokslo pagrindais ir inovacijomis, užtikrinant maksimalų efektyvumą vartotojui. Be to, tai vienas iš tų pavyzdžių, kai verslas rūpinasi ne tik savo produktu, bet ir aplinkosaugos aspektais – įmonė naudoja natūraliai suyrančias pakuotes, taip mažindama savo ekologinį pėdsaką. Tai rodo, kad Lietuvoje gali atsirasti verslų, kurie siekia pasaulinės kokybės ir išlaiko tvarias vertybes, prisideda prie ilgalaikės pasaulio gerovės.

„Kuris laikas kalbu apie tai, kad mokslas ir verslas turi bendradarbiauti. Mokslas, kuris dažnai yra įpratęs gyventi iš valstybės ar Europos Sąjungos finansavimo ir užsiimti savo veikla be skubėjimo, turėtų pasikliauti verslo žmonėmis, kurie mato platesnius horizontus – išradimų pritaikymą ir jų monetizavimą. Verslas gali būti tas tiltas, kuris leidžia mokslui tapti pelningam ir praktiškai pritaikytam“, – tikina Erika Paulė, „Sooo biotech“ vadovė. Vienintelį Genų terapijos centrą Baltijos šalyse lietuviai pastatė ir įrengė vos per metus, dabar planuose – dar įspūdingesnė BIO CITY vizija

Kalbant apie investicijas, pastebima, kad Lietuvoje vis dar trūksta specializuotų rizikos kapitalo fondų, kurie orientuotųsi į mokslą, technologijas ir jų sintezę. Dažnai šiose srityse trūksta patyrusių žmonių, kurie galėtų sėkmingai veikti tarp mokslo ir verslo – dviejų pasaulių, kurie dažnai nesusikalba. Prof. Vlado Algirdo Bumelio viešai iškeltas tikslas, kad 2026 m. biotechnologijų verslai galėtų sudaryti net 5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, gan ambicingas, bet kviečiantis. Tačiau kyla klausimas, ar Lietuva turi tinkamą infrastruktūrą ir ryžtą pasiekti šį tikslą?

Iš laboratorijos į verslo realybę

Kitas pavyzdys – biotechnologijų startuolis „Longevity lab“, kuriame jungiami mokslo ir verslo principai. Ši laboratorija specializuojasi atlikti adaptogeninių grybų tyrimus ir kuria efektyvius, tvarius metodus, padedančius išgauti vertingas medžiagas, turinčias itin didelį potencialą papildų rinkoje. Naudodama unikalius metodus, „Longevity lab“ ne tik užtikrina aukščiausią medžiagų kokybę, bet ir mažina savo ekologinį pėdsaką, kuris tampa vis svarbesnis aspektas verslo aplinkoje. Lietuviai sukūrė namuose naudojamą medicinos prietaisą, skirtą ankstyvai širdies ligų diagnostikai

„Nepaisant sėkmingų projektų, mokslinių publikacijų aukšto citavimo indekso žurnaluose, patentinių paraiškų, praktinės žinios, reikalingos verslo pradžiai, dažnai lieka už mokslinės veiklos ribų. Baigęs doktorantūrą, supratau, jog nežinau net tokių paprastų terminų kaip „pitch deck“, – pasakoja dr. Šarūnas Paškevičius, „Longevity lab“ mokslininkas. Anot jo, perėjimas nuo laboratorinių tyrimų prie verslo realybės tapo didžiuliu išbandymu. Be nuolatinio darbo laboratorijoje, mokslininko kasdienybė pasipildė susitikimais su potencialiais investuotojais, dalyvavimu akseleratoriuose ir rizikos kapitalo fondų renginiuose. Mokslininko kelias, orientuotas į duomenis ir eksperimentus, smarkiai skiriasi nuo verslo pasaulio, kuriame reikia mokėti ne tik aiškiai perteikti idėją, bet ir įtikinti investuotojus jos potencialu. Tačiau šiuos iššūkius padėjo įveikti tinkamu laiku sutikti verslo žmonės ir suburta komanda. Ypač svarbu laiku sutikti patikimus verslo partnerius, kurie tampa ne tik idėjos palaikytojai, bet ir verslo mentoriai. Bendradarbiaudami „Longevity lab“ ir „Sooo biotech“ pradėjo kurti laboratoriją, kurioje inovatyviu ir pasaulyje dar retai sutinkamu būdu išgaunamos aukštos kokybės adaptogeniniuose grybuose randamos medžiagos.

Nori gyventi ilgiau? Šie gyvenimo būdo pokyčiai gali pakeisti tavo likimą!