Paskelbta
3 metai prieš-
Socialinio verslo „TÁBULA rása“ įkūrėja dr. Rasa Mardosaitė siekia padėti šalies mokytojams ir kitiems edukatoriams tobulinti savo mokymo procesus. Internetinė www.tabularasa.lt platforma, kurioje galima dalintis, pirkti ir parduoti savo pačių sukurtas mokymo priemones, jau vienija per 4500 žingeidžių vartotojų. Rasa, siekdama sumažinanti pedagogų bendruomenės naštą organizuojant ugdymą nuotoliniu, hibridiniu ar kontaktiniu būdu, toliau intensyviai tobulina platformą, o norėdama didesnio verslo proveržio – prisijungė prie socialiniams verslininkams skirto „Įjunk poveikį“ projekto.
Rasa pasidalino savo istorija – kaip kilo verslo idėja, kokią socialinę problemą siekia išspręsti ir kaip prie verslo augimo prisidėjo „Įjunk poveikį“ projektas.
Skaitmeninių mokomųjų priemonių sklaidai sukūrėme pirmąją Lietuvoje skaitmeninio turinio dalinimosi platformą www.tabularasa.lt, kurios tikslas – padėti Lietuvos pedagogams bendradarbiauti, dalintis savo profesinėmis kompetencijomis ir taip pat pasinaudoti proga monetizuoti šį papildomą pedagoginį darbą. „TÁBULA rása“ yra inovatyvi, internete sutelkta Lietuvos edukatorių bendruomenė, prie kurios prisijungę vartotojai gali dalintis, pirkti ir parduoti savo pačių sukurtus mokymo(si) priemonių failus kitiems pedagogams ar mokinių tėveliams. „TÁBULA rása“ bendruomenė kuriasi tarpusavyje bendradabiaujant Lietuvos pedagogams, mokinių tėveliams, ugdymo įstaigų vadovams, kitiems edukatoriams ir kūrėjams. Ši platforma specialiai pritaikyta Lietuvos ugdymo sistemai.
Nepraėjo nė metai, o platformoje jau užsiregistravo daugiau nei 4500 vartotojų, iš kurių 10 proc. yra mokomųjų priemonių kūrėjai ir pardavėjai. Platformoje jau įkelta beveik pusantro tūkstančio mokomųjų priemonių, kurios buvo parsisiųstos daugiau nei 45 tūkstančius kartų. Puikūs atsiliepimai iš vartotojų – mokytojų, pirkėjų, pardavėjų bei tėvelių – ragina nesustoti ir kurti dar patogesnę bei efektyvesnę erdvę Lietuvos edukatorių bendruomenei.
Modernių skaitmeninių lietuviškų mokymo priemonių stygius, žema mokytojo profesinė motyvacija bei savivertė lemia blogėjančią ugdymo kokybę šalyje, o mokytojai net svarsto keisti savo profesiją. Deja, iki šiol Lietuvoje nebuvo efektyvių sprendimų, galinčių iš tikrųjų padėti Lietuvos mokytojui. Gana akivaizdu, kad Lietuvos pedagogai neturėjo vieningos bendruomenės bei jai pritaikytos erdvės, kurioje kiekvienas edukatorius galėtų talpinti ir su kolegomis dalintis savo sukurtomis mokymo priemonėmis ir taip sumažinanti bendruomenės naštą organizuojant ugdymą nuotoliniu, hibridiniu ar kontaktiniu būdu.
Doktorantūros studijų metu gavau progą išbandyti mokytojos bei korepetitorės darbą. Tuomet pasitaikydavo, kad per labai trumpą laiką reikėjo mokiniams perteikti ir paaiškinti didelį kiekį informacijos. Puikiai žinojau, kad Lietuvoje yra mokytojų, kurie tą moka padaryti, yra susikūrę savus metodus, o jų mokiniai – olimpiadų prizininkai. Pamenu, kaip visa širdimi troškau asmeniškai įsigyti jų mokymo metodiką ir bandyti pritaikyti savo mokiniams. Deja, analizuodama situaciją pastebėjau, kad esamos metodinės priemonės nebėra aktualios ir įdomios moksleiviams, o mokytojai dažnai nėra motyvuoti kurti ir dalintis įtraukiančiomis užduotimis.
Netikėtai užklupęs karantinas dar stipriau išryškino šią mūsų švietimo sistemos spragą. Beveik pusė milijono vaikų į nuotolinį mokymą prie kompiuterių kartu su savimi nusitempė ir 40 tūkst. visiškai tam nepasiruošusių Lietuvos pedagogų. Neturėdami modernios ugdymo metodikos mūsų mokytojai perdegė, o mano galvoje vis netilo mintis, kad turime jiems padėti. Būtent asmeninė mokymo(si) patirtis ir verslumo žinios leido į šią socialinę problemą pažvelgti kitaip – versliau, kūrybiškiau, originaliau nei buvo įprasta iki šiol.
Vienas didžiausių pasiekimų – tai pažinta socialinių verslininkų bendruomenė ir žmonės, kurie eina viena kryptimi – siekia socialinio poveikio. Projektas leido pamatyti ne tik socialines problemas Lietuvoje, bet ir verslius tų problemų sprendimus. Be to, gautos mentorių konsultacijos – neįkainojamos vertės. Intensyvios diskusijos, kritika ir pagyros, analizė bei skaičiavimai leido išsigryninti, jog „TÁBULA rása“ – labai efektyvi, inovatyvi ir vertinga socialinė platforma, kurios sėkmė – visų Lietuvos mokytojų sėkmė! Šiai idėjai sužydėti reikalinga stipri ir labai kompetentinga intelektinė, finansinė bei techninė atrama, todėl šiame projekte gauta finansinė parama labai tikslingai prisidėjo prie projekto valdymo galimybių plėtros, platformos optimizavimo, techninių bei rinkodaros sprendimų įgyvendinimo.
Plačiau apie socialinio verslo iniciatyvų skatinimo projektą „Įjunk poveikį“ čia: http://ijunkpoveiki.lt/ „Įjunk poveikį“ projektą įgyvendina „Versli Lietuva“ kartu su partneriais – „NVO Avilys“, „Geri norai“ bei Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutu. Projekto veiklos finansuojamos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis (Socialinio verslo iniciatyvų skatinimas Panevėžio apskrityje (Projekto Nr. 08.5.1-ESFA-K-853-01-0011); Socialinio verslo iniciatyvų skatinimas Klaipėdos apskrityje (Projekto Nr. 08.5.1-ESFA-K-853-01-0010)).
„Visa“, pasaulinė skaitmeninių mokėjimų lyderė, paskelbė apie išplėstą perpardavėjų partnerystę ir investiciją į „Mynt“ – Švedijoje įkurtą „SaaS“ (liet. „sistema...
Sostinėje ketvirtadienio rytą kartu su pirkėjais po keturis mėnesius trukusių atnaujinimo darbų išpakuota plačiausio asortimento lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvė....
Kaune veikianti elektroninės prekybos bendrovė „Bison Commerce“ pradėjo aktyvią naujų darbuotojų paiešką, pristatydama išskirtinę ir dėmesį patraukiančią reklamos kampaniją. Miesto...
Nuosavas namas – daugelio žmonių gyvenimo tikslas. Tačiau kylančios statybų kainos ir nuolat besikeičianti rinka verčia susimąstyti, kiek šiandien kainuoja...
Nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Tiek laiko gali užtrukti sėkmingai paruošti įmonę pardavimui. Kiek ilgai visas šis procesas užtruks...
Elektrinius paspirtukus ar dviračius šiandien turi kone kiekviena šeima. Tačiau kartu su jų populiarumu auga ir pavojai – vien per...
Tobulėjant sukčiams, tenka skirti vis daugiau laiko ir pastangų, kad atskirtume kenksmingus laiškus, skambučius ar žinutes nuo realiai egzistuojančių žmonių...
Nors Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu dominuoja Y kartos, gimusių 1981–1996 m., darbuotojai, vyresnių kartų – demografinio sprogimo (gimę 1946–1964...
Atsinaujinanti energija tampa vis svarbesniu veiksniu, kalbant apie verslo tvarumą ir ilgalaikę sėkmę. Šiandien, kai pasaulis susiduria su klimato kaita...
Elektromobiliams vis labiau įsitvirtinant pasaulinėje rinkoje kaip aplinkai draugiškoms ir ekonomiškoms transporto priemonėms, jų populiarumas auga ir Lietuvoje. Vykstant sparčiai...