„Unicorns Lithuania“ tyrimas: DI startuoliai gali tapti nauju Lietuvos ekonomikos augimo varikliu

Vos po penkerių metų Lietuva gali atsidurti tarp stipriausių Europos technologijų centrų, rodo naujausias asociacijos „Unicorns Lithuania“ tyrimas. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. startuolių skaičius šalyje galėtų išaugti tris kartus, juose dirbtų dvigubai daugiau specialistų, o valstybės biudžetas papildomai sulauktų apie 5 mlrd. eurų mokesčių.

Reklama

Tiesa, toks proveržis, anot asociacijos, įmanomas tik skatinant dirbtinio intelekto (DI) startuolių kūrimąsi šalyje. Tyrimo skaičiavimai rodo, kad tam iki 2030 m. prireiktų 270 mln. eurų valstybės investicijų.

Kaip teigia asociacijos valdybos pirmininkas Mantas Katinas, Lietuvos startuoliai iš nedidelės industrijos jau tapo ekonomikai reikšmingu sektoriumi. Šios įmonės vien pernai valstybės biudžetą papildė beveik 0,5 mlrd. eurų mokesčių, o jų sukurta vertė Lietuvai siekia kone 2 mlrd. eurų.

„Šiuo tyrimu norėjome suprasti ne tik dabartinę šalies startuolių ekosistemos būklę, bet ir įvertinti jos potencialą bei pateikti aiškius sprendimus, kaip jį išnaudoti. Studijos rezultatai – tai duomenimis grįsti konkretūs pasiūlymai, ko reikėtų imtis, siekiant dar didesnio proveržio ir apčiuopiamos vertės šaliai. Tikimės, kad jie prisidės prie strateginės politikos formavimo ir reikalingų sprendimų priėmimo. Lietuvos ekonomikos ateitis bei nacionalinis saugumas priklauso nuo startuolių ir aukštųjų technologijų sektoriaus sėkmės“, – sako M. Katinas.

Asociacijos viziją palaiko ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri savo ekonomikos transformacijos plane „3i“ inovacijų plėtrą įvardija kaip vieną pagrindinių sąlygų šalies ekonomikai pasiekti aukštą pridėtinę vertę.

„Lietuvos startuoliai jau įrodė savo potencialą, ši ekosistema per pastarąjį penkmetį išaugo 7 kartus ir pasiekė 16 mlrd. eurų vertę: tai – sparčiausias augimas visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Mūsų tikslas – palaikyti šią plėtrą, todėl stiprinsime verslams palankią aplinką, kursime daugiau lankstumo, mažinsime biurokratiją ir susitelksime į talentų ugdymą bei jų pritraukimą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Startuoliai daugiausiai augo savo jėgomis, bet pasiekė „lubas“

Reklama

„Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė pabrėžia, kad iki šiol startuoliai plėtėsi daugiausia savo pastangomis – be itin didelių investicijų ir tik su stipria ambicija. Lietuvos startuoliai sumokėjo 17 proc. daugiau mokesčių, įdarbina 20 tūkst. talentų

„Tačiau šis etapas baigėsi. Tyrimas atskleidė neraminančią tendenciją: nors esami startuoliai stulbinamai auga, tačiau naujų beveik neatsiranda. Pasiekėme „lubas“, o tai nulėmė dvigubas iššūkis. Viena vertus, jaunoms įmonėms vis dar sunku pritraukti kapitalą būtent ankstyvoje stadijoje. Kita vertus, šio etapo startuolius finansuojančių fondų atstovai situaciją vertina priešingai ir teigia, kad stokojame pakankamai stiprių ir investicijoms pasiruošusių komandų“, – sako G. Verbickaitė.

Todėl studijoje pateikiamos rekomendacijos koncentruojasi į ankstyviausią ekosistemos vystymo etapą ir yra suskirstytos į tris kryptis: jaunimo verslumo ugdymą, inovacijoms palankios aplinkos formavimą ir pakankamo ankstyvojo finansavimo užtikrinimą pradedantiems startuoliams.

„Šios priemonės parengtos įvertinus DI revoliuciją, kuri perrašė visas ankstesnes taisykles. Pradedant nuo to, kokių įgūdžių ateityje prireiks dabartiniams moksleiviams iki dabar jau egzistuojančių galimybių greičiau bei paprasčiau vystyti verslo idėjas, kurti ir testuoti technologinius produktus net ir neturint IT žinių ar didelių komandų“, – teigia G. Verbickaitė.

Neišnaudotas potencialas: milijardų vertės grąža ir 18 vienaragių

„Unicorns Lithuania“ vadovės teigimu, pažangios šalys, norinčios būti ne tik naujausių technologijų vartotojomis, bet ir kūrėjomis, jau šiandien aršiai konkuruoja dėl DI paremtų inovacijų vystymo. Dauguma gyventojų mano, kad Lietuvai reikia daugiau užsienio talentų

„Valstybės intensyviai ruošia talentus vietoje arba prisitraukia juos iš užsienio, formuoja jiems palankias mokestines bei reguliacines sistemas, skatina eksperimentavimą ir mokslinių tyrimų plėtrą. Lietuva tam taip pat turi visas reikalingas kompetencijas – dabar svarbiausia sudaryti tinkamas sąlygas jų plėtrai. Tai reiškia, kad valstybė, švietimo sistema ir verslas turėtų veikti išvien“, – įsitikinusi G. Verbickaitė.

Ji pabrėžia, kad investicijos į šalies startuolius jau dabar generuoja dešimteriopą naudą mokesčiais ir pritrauktu kapitalu. Lietuvos startuoliai skaičiais ir faktais

„Tyrimo metu apskaičiavome, kad 2017–2024 m. Lietuva per rizikos kapitalo fondus į startuolius netiesiogiai investavo apie 158 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį jie sumokėjo 1,8 mlrd. eurų mokesčių: tai reiškia, kad valstybė gavo beveik dvylika kartų didesnę grąžą“, – sako G. Verbickaitė.

Vertinama, jog įgyvendinus dokumente pateikiamas rekomendacijas, per artimiausius penkerius metus būtų pritraukta apie 1,3 mlrd. eurų investicijų į startuolius ir maždaug 18 iš jų galėtų pasiekti milijardo ar daugiau JAV dolerių įvertį, tai yra – tapti vadinamaisiais vienaragiais. Jų Lietuvoje kol kas išaugo trys: „Vinted“, „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1,1 tūkst. startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių, kuriose dirba per 20 tūkst. specialistų. Mokesčių reforma sukėlė daug kalbų, bet dialogo nebuvo

Su asociacijos „Unicorns Lithuania“ tyrimu susipažinti, o taip pat savo idėjas, kaip sustiprinti startuolių plėtrą, pateikti galima organizacijos tinklalapyje.

Startuoliai pernai sumokėjo 473 mln. eurų mokesčių, o vidutinis atlyginimas viršijo 4 tūkst. eurų.