Verslas
Tyrimas: dauguma gyventojų mano, kad Lietuvai reikia daugiau užsienio talentų
Net 73 proc. šalies gyventojų mano, kad Lietuva turėtų siekti pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos talentų, sudarydama jiems palankesnes sąlygas nei kitos valstybės, parodė asociacijos „Unicorns Lithuania“ inicijuotas reprezentatyvus tyrimas.
Reklama
Tokios nuomonės šiemet laikosi trečdaliu daugiau lietuvių nei pernai, kai su tokiu teiginiu sutiko ar greičiau sutiko 53 proc. respondentų.
Pasak asociacijos vadovės Gintarės Verbickaitės, visuomenės nuotaikos atspindi ir startuolių sektoriaus iššūkius. Palyginus su sparčiu jo augimu, tinkamos kvalifikacijos darbuotuojų skaičius Lietuvoje yra ribotas, tad įmonės neretai jų žvalgosi užsienyje.
„Šalies startuoliai ir iš jų išaugusios globalios technologijų įmonės plečiasi, todėl ieško šimtų aukštos kvalifikacijos talentų. Joms trūksta ne tik IT specialistų, bet ir programuotojų, duomenų analitikų, produktų vadybininkų, kūrybininkų, finansininkų ir rinkodaristų. Žinoma, šiuo metu itin reikalingos yra dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo kompetencijos. Vien mūsų tinklapyje, kuriame talpiname savo narių darbo skelbimus, nuolat skelbiame apie 500 laisvų darbo vietų“, – sako G. Verbickaitė.
Naujausiais Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje leidimą gyventi turi daugiau nei 204 tūkst. užsieniečių. Tačiau aukštos kvalifikacijos pagrindu jie buvo išduoti tik maždaug 5,5 tūkst. asmenų. Lietuvos startuoliai skaičiais ir faktais
„Šis skaičius – tiesiog nepakankamas. Reikia suprasti, kad dėl talentų vyksta arši kova globaliu mastu – dėl jų mūsų šalies įmonės konkuruoja ne tarpusavyje, bet su JAV, Kinija ir pasauliniais inovacijų centrais. Tikėtina, kad vien dėl rinkos dydžio, taip pat iššūkių švietimo sistemoje ateityje ir toliau susidursime su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Todėl privalome jau dabar tapti užsienio specialistams patrauklia lokacija – pradėti reikėtų nuo ambicingos specialistų iš užsienio pritraukimo strategijos sukūrimo“, – sako G. Verbickaitė.
Jos teigimu, kitos pažangios valstybės ne tik jas turi, bet ir jau įgyvendina.
„Svarbu užtikrinti sklandžias ir efektyvias aukštos kvalifikacijos specialistų migracijos procedūras, sukurti konkurencingą paskatų paketą, taikyti papildomas priemones užsienio studentams, siekiant juos išlaikyti. Taip pat reikėtų didinti tarptautinį Lietuvos žinomumą, pozicionuojant mūsų šalį kaip inovatyvią ir saugią gyventi, dirbti bei vystyti verslus“, – vardija G. Verbickaitė.
Mažėja manančių, kad šalies verslo aplinka yra palanki startuoliams
Tyrimo metu respondentų buvo klausiama ir apie sąlygas verslui šalyje. Lyginant su pernai, visiškai sutinkančių su teiginiu, kad aplinka Lietuvoje yra palanki startuoliams augti ir vystytis sutiko beveik dvigubai mažiau respondentų – tik 9 proc., kai 2024 m. taip manančių buvo 16 proc. Mokesčių reforma sukėlė daug kalbų, bet dialogo nebuvo
„Neseniai patvirtinta mokesčių reforma verslo aplinkai patrauklumo nesuteikė, tikėtina, kad jos svarstymo metu vykdytos apklausos rezultatai tai ir atspindi“, – spėja G. Verbickaitė.
Anot jos, norint, kad šalies startuoliai augtų ir atsirastų daugiau naujų – daugelyje sričių reikalingi kompleksiniai pokyčiai.
„Galime pažvelgti į tuos pačius Migracijos departamento duomenis – iš šimtų tūkstančių suteiktų leidimų gyventi, šio mėnesio pradžioje tik 111 priklausė startuoliams. Akivaizdu, kad Lietuva užsieniečiams nėra pakankamai patraukli atvykti ir vystyti inovatyvius verslus. Tuo tarpu mūsų įkūrėjai čia vis tiek kuria ekonominį stebuklą – plečiasi globaliai, nepaisant geopolitinių iššūkių, mokestinės sistemos nestabilumo, talentų trūkumo, švietimo spragų ir menko investavimo pradinėse startuolių kūrimosi stadijoje. Dažnai – vien dėl patriotinių, o ne pragmatinių paskatų“, – teigia G. Verbickaitė. Kokią kainą mokėsime už GPM pakeitimus?
Anot jos, siekiant išspręsti minėtus iššūkius, visose išvardintose srityse reikia ambicingos atsakingų institucijų ir startuolių bendruomenės strategijos.
„Nebegalima visko palikti savieigai ar spręsti tik patiems startuoliams. Šalys, dabar lyderiaujančios inovacijų srityse, savo laiku priėmė strateginius sprendimus į tai koncentruotis ir formuoti savo politikos kryptis – nei Silicio slėnis, nei Tel Avivo technologijų centrai nesusikūrė savaime, už šių sėkmės istorijų slypi valstybių indėlis“, – sako G. Verbickaitė.
62 proc. startuolius sieja su Lietuvos ekonomikos konkurencingumu
Lietuvos gyventojų apklausa taip pat parodė, kad 6 iš 10 lietuvių sutinka arba greičiau sutinka su teiginiu, kad startuolių ekosistemos auginimas yra viena iš būtinų sąlygų Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimui. Tokios nuomonės dažniau laikosi aukščiausio išsimokslinimo, didžiausiuose šalies miestuose ir rajonų centruose gyvenantys respondentai.
„Šalies startuolių indėlis į ekonomiką – jau dabar įspūdingas. Jų sumokami mokesčiai išaugo nuo 90 mln. eurų 2019-aisiais iki 477 mln. eurų pernai. Vidutinis atlyginimas šiose įmonėse padidėjo beveik du kartus ir dabar siekia 4,5 tūkst. eurų. Juos šiuo metu gauna 19,4 tūkst. sektoriuje dirbančių specialistų. Analizuojame ekosistemą ir matome, kad ją akceleravus – galėtume tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje“, – įsitikinusi G. Verbickaitė. Kokių darbuotojų šiandien trūksta labiausiai?
Asociacija prognozuoja, kad įgyvendinus reikalingus pokyčius, iki 2030 m. Lietuvoje galėtų veikti triskart daugiau startuolių, kurie įdarbintų 40 tūkst. specialistų, o valstybės biudžetą per mokesčius papildytų 5 mlrd. eurų.
Lietuvos gyventojų apklausą birželio 19–29 dienomis „Unicorns Lithuania“ užsakymu atliko „Spinter“ rinkos tyrimai. Iš viso apklausta 1019 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Reklama
