Po Konstitucinio Teismo nutarimo aiškumo dėl vidaus sandorių nepadaugėjo

Savivaldybių tarnautojams spalio 10-ąją minint Vietos savivaldos dieną, Konstitucinis Teismas (KT) priėmė dar vieną nutarimą vidaus sandorių tema. Nutarimą tiek minėjimo dalyviai, tiek kiti tarnautojai ne kartą skaitė ir uoliai analizavo. Tai ne keista, nes net ir po naujausių Konstitucinio Teismo išaiškinimų vis dar nėra aišku, kaip reikia teisėtai sudaryti vidaus sandorius.

Reklama

Nors vidaus sandorių sąlygos buvo aiškiai įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ), KT 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu pateikė plečiamąjį vidaus sandorių sąlygų taikymo išaiškinimą, nustatydamas papildomų ir VPĮ tiesiogiai neįtvirtintų sąlygų. 2022 m. nutarime buvo išdėstyta, kad, be atitikties VPĮ 10 str. 1 ir 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės paslaugų teikimo organizuoti rinkos sąlygomis ir kai užtikrinama sąžininga konkurencija.

Tačiau 2022 metų KT išaiškinimai paliko daug neaiškumų viešojo sektoriaus atstovams, kadangi buvo neaišku, kaip perkančiosios organizacijos turėtų praktiškai įgyvendinti minėtame nutarime nurodytus reikalavimus dėl konkurencijos laisvės užtikrinimo ir vidaus sandorių išimtinumo.

Konstitucinio Teismo pateiktų prielaidų rezultatas – kur kas liberalesnis vidaus sandorių reguliavimas

2022 m. gegužės 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimu įnešti neaiškumai lėmė, kad įstatymų leidėjas, 2023 m. birželio 29 d. priimdamas Konkurencijos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, įtvirtino ženkliai liberalesnį vidaus sandorių reguliavimą.

Konkrečiau, buvo numatyta, kad perkančiosioms organizacijoms nebėra taikomi iš konkurencijos teisės kylantys reikalavimai (be kita ko), kai vidaus sandoriai sudaromi dėl viešųjų (komunalinių) paslaugų; taip pat kai kontroliuojamam subjektui pavedama administruoti vienintelę savivaldybės teritorijoje esančią sporto / laisvalaikio infrastruktūrą.

Pakeitimai kėlė abejonių tiek juridinės logikos, tiek technikos požiūriu, todėl buvo tik laiko klausimas, kada bus suabejota tokio reikalavimo teisėtumu.

Ydingo bei perdėm liberalaus vidaus sandorių teisinio reguliavimo pasekmė – jo pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai, bet aiškumo nepadaugėjo

Vis dėlto šis liberalesnis reguliavimas gyvavo neilgai – 2024 m. spalio 10 d., minint Vietos savivaldos dieną, Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino minėtus liberalius Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, susijusius su vidaus sandorių reguliavimu, prieštaraujančiais Konstitucijai.

Tikėtina, kad 2024 m. KT nutarimas paneigė teisės praktikų abejones, pasėtas 2022 m. gegužės 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kai nebuvo aišku, ar vidaus sandorį galima sudaryti tik prieš tai nepavykus paslaugų įsigyti konkurencinga procedūra.

Iš 2024 m. KT nutarimo turinio spręstina, jog savivaldybės, siekdamos sudaryti vidaus sandorį, tikrai neturi pareigos prieš tai „nesėkmingai“ vykdyti viešąjį pirkimą.

Norint sudaryti vidaus sandorį, „pakaks“ pagrįsti, jog būtina konkrečiu atveju užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę, ir kai konkrečiu atveju įvertinus galimybę tokių viešųjų paslaugų teikimą organizuoti tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrinta, be kita ko, sąžininga konkurencija, paaiškėja, kad tokiu būdu to nebūtų įmanoma atlikti.

Kita vertus, Konstituciniam Teismui pripažinus Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį prieštaraujančiu Konstitucijai, tapo neaiški minėto straipsnio pirmojo sakinio paskirtis.

Galiojant liberaliajam Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytam reguliavimui buvo aišku, jog pavedant teikti Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytas viešąsias paslaugas perkančiosios organizacijos buvo atleistos nuo pareigos laikytis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir draudimų, taip pat ir reikalavimų, susijusių su sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimu, įskaitant ir Konkurencijos tarybos leidimo gavimą.

„Dirbtinai išoperavus“ Vietos savivaldos 55 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį tapo neaiškus Konkurencijos tarybos vaidmuo vidaus sandorių sudarymo procese, ypač tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos pavedama veikla turi ūkinės veiklos požymių.

Taip pat nėra iki galo aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima tinkamai pagrįsti vidaus sandorio „išimtinumą“.

Vidaus sandorį sudaryti galima, bet jo sudarymo „išimtinumą“ būtina pagrįsti
Siekdama sudaryti vidaus sandorį, kiekviena perkančioji organizacija, vadovaudamasi 2024 m. KT nutarime pateiktais išaiškinimais, turi įrodyti, kad sandoris yra būtinas išimtinės situacijos rezultatas.

Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik tada, kai jo sudarymas yra vienintelė galimybė užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir tinkamą kokybę. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi pateikti išsamų pagrindimą, kodėl pasirinktas vidaus sandoris, o ne viešasis pirkimas, kodėl vidaus sandoris yra būtinas norint užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką paslaugų teikimą konkrečiame regione ar bendruomenėje. Nutarime nėra pateikiamos detalios pagrindimo rengimo instrukcijos, tačiau, manytina, pagrindime turėtų būti pateikiamas detalus vidaus sandorio paslaugų kokybės, nepertraukiamumo, socioekonominių ir aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimo aprašymas.

Be to, KT 2024 m. nutarime pabrėžė, kad, prieš sudarydama vidaus sandorį, perkančioji organizacija privalo įvertinti galimybę viešųjų paslaugų teikimą organizuoti kitu būdu, laikantis sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Organizacija turi pagrįsti, kad viešųjų pirkimų būdu ar kitomis priemonėmis užtikrinti sąžiningą konkurenciją nėra įmanoma, ir tik tokiu atveju gali būti svarstomas vidaus sandorio sudarymas. Kitaip tariant, KT išsklaidė abejones dėl būtinumo organizuoti viešąjį pirkimą, tačiau metodologiškai aiškių ir detalių gairių, kaip įrodyti, kad viešųjų pirkimų būdu ar kitomis priemonėmis užtikrinti sąžiningą konkurenciją nėra įmanoma, nepateikė.

Taigi perkančioji organizacija turi detaliai pagrįsti ir dokumentuoti, jog tik vidaus sandorio sudarymas gali garantuoti, kad būtinos paslaugos bus teikiamos nepriekaištingai ir be trikdžių, o alternatyvių, konkurenciją užtikrinančių sprendimų nėra.

Spalio 10-ąją priimto Konstitucinio Teismo nutarimo įneštus pokyčius ir neaiškumus tikriausiai teks spręsti įstatymų leidėjui

2024 m. spalio 10 d. Konstituciniam Teismui pripažinus liberalų Vietos savivaldos įstatyme nustatytą reguliavimą prieštaraujančiu Konstitucijai, didesnio aiškumo į vidaus sandorių reguliavimą įnešta nebuvo.

Šiandien nėra aiškių ir detaliai aprašytų kriterijų, kuriais vadovaudamasi kiekviena perkančioji organizacija galėtų atlikti Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluotos papildomos vidaus sandorių sudarymo sąlygos tenkinimo testą. Juo labiau, nėra aiškus Konkurencijos tarybos vaidmuo vidaus sandorių sudarymo procese.

Tikėtina, šie klausimai turės būti išspręsti įstatymų leidėjo Viešųjų pirkimų bei Vietos savivaldos įstatymuose. To neatlikus, tikėtina, artėjantys metai bus „darbingi“ teismams, kurie turės formuoti naują praktiką vidaus sandorių tema.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas dr. Feliksas Miliutis ir vyresnysis teisininkas Gediminas Zaranka