Šeimos verslo tęstinumas: ar testamento vykdytojo paskyrimas padės užtikrinti, kad įpėdinių paveldėta įmonė išliks ir bus sėkminga?

Paveldėjimas yra vienas iš svarbiausių civilinės teisės institutų, užtikrinantis asmens turto ir teisių perėjimą po jo mirties. Nors šis procesas atrodo natūralus ir neišvengiamas, praktikoje jis dažnai sukelia sudėtingų teisinių ir emocinių situacijų, ypač kai mirusysis nebuvo aiškiai išreiškęs savo valios arba kai tarp įpėdinių kyla nesutarimų dėl palikimo dalybų. Taip pat tais atvejais, kai įpėdinių paveldima įmonė, kuri yra šeimos verslas, o palikėjas nėra įsitikinęs, ar įpėdiniai turės pakankamai gebėjimų ir įgūdžių toliau sėkmingai tęsti įmonės veiklą. Dėl to paveldėjimo teisinio reguliavimo išmanymas tampa itin aktualus siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų paveldėjimo procesą.

Reklama

Paveldėjimas nebūtinai atitinka velionio šeimos lūkesčius

Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba pagal testamentą (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis). Jei testamentas nėra sudarytas, palikimas dalijamas pagal įstatymą. Tokiu atveju pirmąja eile paveldi palikėjo vaikai, nebent jie palikimo atsisako. Kartu su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis (su kuriuo yra galiojanti santuoka). Su pirmos eilės įpėdiniais pergyvenęs sutuoktinis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Tačiau paveldėjimas pagal įstatymą ne visada atitinka mirusiojo valią ar šeimos interesus. Todėl įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu (visu ar dalimi jo) sudarant testamentą, kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims. CK nustato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius. Oficialusis testamentas – tai testamentas, kuris sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame išreikšta testatoriaus valia.

Testamento vykdytojas – palikimo apsaugai

Siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų paveldėjimo procesą, užtikrinti paveldimo turto išsaugojimą, testamentu galima paskirti testamento vykdytoją. Tai asmuo, atsakingas už velionio valios įgyvendinimą. Teisingas ir apgalvotas testamento vykdytojo paskyrimas gali padėti išvengti nesusipratimų tarp įpėdinių bei užtikrinti, kad paveldėjimo procesas vyktų sklandžiai ir laikantis įstatymo reikalavimų.

Kadangi oficialusis testamentas turi būti patvirtintas notaro, kuris įvertina testamento turinį, jo atitiktį teisės aktų reikalavimams, negalima ginčyti oficialiojo testamento sudarymo fakto, rekomenduotina sudaryti oficialųjį testamentą ir juo paskirti testamento vykdytoją.

Testamento vykdytojas gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdys testamentą po testatoriaus mirties. Testamento vykdytoju gali būti paskirtas ir vienas iš įpėdinių. Nieko negalima paskirti testamento vykdytoju prieš jo valią, tačiau asmuo, prisiėmęs testamento vykdytojo pareigas, negali jų atsisakyti be svarbių priežasčių. Testatorius gali paskirti vieną ar kelis testamento vykdytojus. Taip pat testatorius gali paskirti antrinį testamento vykdytoją, jeigu pirmasis vykdytojas negalėtų vykdyti savo pareigų. Testamento vykdytojas (vykdytojai) išreiškia sutikimą vykdyti testamentą įrašu pačiame testamente arba pridėtame prie testamento pareiškime. Asmuo, pradėjęs vykdyti testamentą, neturi teisės įgalioti kito asmens vykdyti testamentą už jį. Testamento vykdytoju negali būti paskirtas asmuo, kuris pasirašė testamentą už testatorių.

Testamento vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui įvykdyti, be kita ko, valdo palikimą, sudaro palikimo apyrašą, išmoka palikimo skolas, išieško palikėjo skolininkų skolas, teikia išlaikytiniams priklausantį išlaikymą, aiškinasi, ar įpėdiniai priima palikimą, ir pan. Testamentas yra testamento vykdytojo veiklos instrukcija. Testamento vykdytojas, vykdydamas testamentą, tariasi su įpėdiniais (arba su jų atstovu pagal įstatymą, globėju ar rūpintoju). Ginčą dėl testamento vykdymo sprendžia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas.

Testamento vykdytojas savo pareigas privalo atlikti taip pat rūpestingai, kaip jis rūpinasi savo privačiais interesais. Jeigu testamento vykdytojas už savo darbą gauna atlyginimą, tokiu atveju jis įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims atsako ir už neatsargiais veiksmais padarytus nuostolius. Vykdytojas atlieka savo pareigas neatlygintinai, jeigu testatorius nenustatė testamente atlyginimo. Tačiau testamento vykdymo išlaidos (nepriklausomai nuo to, ar testamento vykdytojas gauna atlygį už testamento vykdymą) padengiamos iš paveldimo turto.

Taigi, testamento vykdytojo institutas padėtų užtikrinti palikimo apsaugą, kad įpėdiniams paliekama įmonė būtų valdoma savo srities profesionalo ir įpėdinių interesais. Toks asmuo paskiriamas pasitikėjimo pagrindu ir tvarkydamas įpėdinių paveldėtą turtą vadovaujasi testamentu, kuriuo išreikšta asmens valia. Testamento vykdytojas padėtų užtikrinti sėkmingą paveldimos įmonės valdymą, išteklių paskirstymą, naudos, gaunamos iš paliekamo turto, valdymą ir kitais būdais užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą.

Kai verslus, akcijas paveldi nepilnamečiai

Pradėjęs tvarkyti palikimą, testamento vykdytojas privalo nedelsdamas sudaryti palikimo apyrašą (išskyrus tuos atvejus, kai testamento vykdytojas yra kartu ir įpėdinis), kur įvardijamas palikimą sudarantis turtas, palikėjo kreditorinis ir debitorinis įsiskolinimas. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Testamente gali būti nustatyta, kiek laiko testamento vykdytojas atliks savo veiksmus, – nurodytas konkretus terminas arba tam tikras įvykis (kai įpėdinis sulaukia tam tikro amžiaus, įpėdinio santuoka ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal bendrą taisyklę – palikėjo mirties momentas).

Testamentą įvykdęs testamento vykdytojas privalo įpėdinių reikalavimu pateikti jiems ataskaitas. Jeigu testamentas vykdomas ilgiau nei vienerius metus ir testamento vykdytojas ar administratorius valdo palikimą, tokios ataskaitos įpėdiniui turi būti teikiamos kasmet.

Testamento vykdytojo paskyrimas būtų naudingas ypač tais atvejais, kai palikimą sudaro šeimos verslas, įmonės akcijos ar nekilnojamasis turtas, o palikimą priima nepilnamečiai įpėdiniai (palikėjo vaikai ar vaikaičiai). Tačiau tokiais atvejais gali kilti ginčų tarp nepilnamečių įpėdinių atstovo pagal įstatymą (pavyzdžiui, likusio gyvo kito vaikų tėvo (motinos)) ir testamento vykdytojo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu palikimą priima nepilnamečiai įpėdiniai, vykdydamas iš testamento išplaukiančias teises ir pareigas, susijusias su vaikų paveldėto turto naudojimu ir tvarkymu, testamento vykdytojas privalo tartis su įpėdinių atstovu pagal įstatymą. Nepasiekus susitarimo, ginčus dėl testamento vykdymo sprendžia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas.

Testamento vykdytojui testamente gali būti nustatytas arba nenustatytas tam tikras atlygis už vykdymą. Tai priklauso nuo testatoriaus ir testamento vykdytojo individualaus susitarimo. Bet kuriuo atveju rekomenduojama aiškiai tai nustatyti (pavyzdžiui, fiksuota suma, dalis palikimo generuojamo pelno ar kt.).

Gali būti paskirti keli testamento vykdytojai. Tokiu atveju svarbu testamente nustatyti, kokios konkrečiai kiekvieno iš jų pareigos ir kokia apimtimi jie vykdo testatoriaus valią. Pavyzdžiui, vienas testamento vykdytojas tvarko įpėdiniams paliekamą nekilnojamąjį turtą, o kitas – juridinių asmenų akcijas.

Detaliai nurodyti įgaliojimai

Testamente rekomenduojama aiškiai nustatyti testamento vykdytojo (vykdytojų) įgaliojimus – detaliai nurodyti, kaip jis (jie) valdo turtą, kokius sprendimus gali priimti vadovaudamiesi įpėdinių geriausiais interesais ir kita. Šios sąlygos priklauso nuo to, kokiam turtui nustatomas valdymas (nekilnojamasis turtas, juridinių asmenų akcijos, piniginės lėšos, kt.) ir nuo mirusiojo valios, kaip toks turtas turi būti valdomas. Pavyzdžiui, testamentu galima būtų nustatyti, kad įpėdinių paveldimos įmonės akcijos bus valdomos dalyvaujant įmonės akcininkų susirinkimuose ir juose balsuojant, įgyvendinant kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas įmonės akcininkų teises ir pareigas įpėdinių interesais, išmokant dividendus (ar jų dalį) įpėdiniams kaip išlaikymą ir kt.

Jeigu testamento vykdytojas ar palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teisę nušalinti testamento vykdytoją. Testamento vykdytojo nušalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai jis iš esmės netinkamai atlieka savo pareigas.

Konkrečios testamento vykdytojo (vykdytojų) pareigos ir paveldimo turto tvarkymo sąlygos pirmiausia suderinamos su testamento vykdytoju, o tada, jeigu sudaromas oficialusis testamentas, teikiamos derinti notarų biurui, į kurį kreipiamasi dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis