Paskelbta
2 savaitės prieš-
Kalėdinės dovanos retai būna universalios – tai, kas pradžiugins vieną, kitam gali visai netikti. Skirtingo amžiaus žmonės dažnai turi nevienodus lūkesčius: vieni labiau vertina praktiškus sprendimus, kiti – prabangą ar valgomas dovanas. Tai rodo naujausias SEB banko užsakymu atliktas tyrimas, atskleidęs, kad nors įspūdžiai ir patirtys išlieka labiausiai pageidaujamos dovanos visose amžiaus grupėse, kiti pasirinkimai skiriasi priklausomai nuo kartos.
„Šventinis laikotarpis dažnai kelia papildomą spaudimą išrinkti „tobulą“ dovaną, tačiau supratimas, ko labiau tikisi skirtingo amžiaus artimieji, padeda dovanoti tikslingiau ir išvengti nebūtinų išlaidų“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Patirtys, pinigai ir aiškūs norai
SEB tyrimas rodo, kad jauniausiems gyventojams svarbiausios išlieka dovanos, susijusios su įspūdžiais ir patirtimis – jas kaip labiausiai pageidaujamas nurodo daugiau nei trečdalis 18–29 metų apklaustųjų. Šioje amžiaus grupėje taip pat ryškus noras aiškiai įvardyti lūkesčius: net 33 proc. jaunų žmonių teigia turintys konkretų norimų dovanų sąrašą ir juo besidalijantys su artimaisiais. Jauniausieji išlaiko praktinį požiūrį: net trečdalis apklaustųjų teigia norintys Kalėdoms gauti pinigų.
S. Strockytė-Varnė pastebi, kad panašios tendencijos matomos ir tarp 30–39 metų gyventojų. Be patirčių, šioje grupėje gana dažnai taip pat minimi pinigai ir dovanų kortelės – pinigus norėtų gauti apie 30 proc., o dovanų korteles – beveik ketvirtadalis apklaustųjų.
„Pinigai ar dovanų kortelės dažnai tampa patogiu sprendimu abiem pusėms. Dovanojančiajam tai leidžia sutaupyti laiko ir išvengti spėliojimo, o dovanos gavėjas gali pats nuspręsti, kam ir kada juos panaudoti. Visgi svarbu iš anksto nusistatyti aiškią sumą, ypač jei piniginės dovanos planuojamos keliems žmonėms – taip lengviau suvaldyti bendrą šventinį biudžetą“, – sako S. Strockytė-Varnė. Specialistai pataria, kada ir kaip vaiką pradėti mokyti finansinio raštingumo
Vyresnė karta vertina paprastumą
Vyriausioje amžiaus grupėje išryškėja kiek kitokie dovanų prioritetai. Nors dovanos, susijusios su įspūdžiais ir patirtimis, išlieka svarbiausios ir čia, 60–74 metų gyventojai gerokai rečiau nurodo norintys piniginių dovanų – tokią galimybę renkasi vos 7 proc. apklaustųjų. Kur kas dažniau šioje amžiaus grupėje įvardijamos valgomos dovanos, o taip pat dažniau nei tarp jaunimo pasitaiko atsakymas, kad „nieko nereikia“.
Toks požiūris, anot S. Strockytės-Varnės, rodo, jog vyresniems žmonėms svarbesnė pati šventės prasmė ir bendravimas. Juo vadovaudamiesi artimieji gali išvengti brangių ir nebūtinai reikalingų pirkinių. Televizorių funkcijos, apie kurias daugelis nežino
Kada dovanojami daiktai labiausiai pasiteisina?
Tyrimo duomenys rodo, kad be patirčių, pinigų ar dovanų kortelių, gyventojai mini ir kitas dovanų kategorijas – papuošalus, kosmetikos priemones, smulkią buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, sporto inventorių ar hobiui skirtus pirkinius. Vis dėlto šie pasirinkimai nepatenka tarp labiausiai pageidaujamų ir dažniau tampa tiksline dovana, o ne universaliu sprendimu.
Pasak tyrimo, pačių pagamintos dovanos nėra itin populiarios – jas kaip pageidaujamą pasirinkimą nurodo tik nedidelė dalis respondentų. Panaši situacija matoma ir su knygomis, prenumeratomis ar kitomis panašaus tipo dovanomis. „Realco“ pradeda naujo gyvenamojo kvartalo sostinės Baltupiuose statybas ir pardavimus
Taip pat tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina – daugeliui žmonių emocija ir patirtis būtų buvusi vertingesnė nei bet koks daiktas.
„Daiktinės dovanos dažniausiai pasiteisina tada, kai gerai pažįstame ne tik žmogaus poreikius, bet ir žinome jo skonį bei kasdienius įpročius. Priešingu atveju išlieka rizika padovanoti daiktą, kuris dubliuojasi su tuo, ką žmogus jau turi, arba paprasčiausiai lieka nenaudojamas. Ypač vyresnėse amžiaus grupėse matyti, kad žmonės rečiau pageidauja naujų daiktų, o labiau vertina patirtis – koncertų, renginių ar pramogų bilietus, kurie suteikia emociją ir išlieka atmintyje ilgam. Bet kokiu atveju atviras pokalbis su artimaisiais ar draugais apie norus ar paprastas dovanų sąrašas neretai tampa efektyviausia priemone, padedančia suderinti šventinį džiaugsmą ir finansinį racionalumą“, – pataria S. Strockytė-Varnė. Daugiau nei pusė gyventojų šiemet planuoja kalėdinėmis dovanomis pasirūpinti dar neįpusėjus gruodžiui
SEB bankas išplėtė skyrių tinklą – kintančio darbo laiko skyriai veikia jau 13 miestų
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Kelionių kainos: ko tikėtis Lietuvos keliautojams 2026 m.?
SEB bankas šiemet suteikė 53 proc. daugiau būsto paskolų nei pernai, o bendras paskolų portfelis viršijo 3,7 mlrd. eurų
SEB bankas suteikė 50 mln. eurų finansavimą AB „Linas Agro“
Finansiniai sukčiai taiko naują apgavystę: kviečia užsidirbti socialiniuose tinkluose
SEB bankas skolina 40 mln. Eur Šv. Jokūbo kvartalo Vilniuje obligacijų emisijai refinansuoti
SEB bankas atidarė naują skyrių Vilniaus Naujamiestyje
Tyrimas: elektromobilių įperkamumas – rekordinis, bet lietuviai pirma nori išbandyti hibridus


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...