Paskelbta
2 savaitės prieš-
Daugiau nei metus Lenkijos rinkoje veikianti Lietuvos finansinių įsipareigojimų valdymo technologijų bendrovė „Legal Balance“, plėtojanti nuotolinę įsipareigojimų valdymo bei registravimo platformą www.ewindik.pl, kaimyninėje šalyje šiuo metu jau valdo daugiau nei 0,5 mln. eurų įsipareigojimų portfelį ir bendradarbiauja su daugiau nei 100 klientų. Išgyvenusi adaptacijos prie Lenkijos rinkos ypatumų laikotarpį, bendrovė ketina sparčiau diegti pažangius skaitmeninius finansinių įsipareigojimų valdymo sprendimus ir didinti rinkos dalį, daugiau dėmesio skirdama ir Lietuvos verslui, veikiančiam kaimyninėje šalyje.
Didžiausias veiklos Lenkijoje skirtumas, palyginti su Lietuva, yra palyginti menkas kaimyninės šalies finansinių įsipareigojimų rinkos skaitmenizavimo lygis, teigia „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
„Lietuvoje finansinius įsipareigojimus galima valdyti skaitmeninėmis priemonėmis, o Lenkijos rinkoje šiuo atžvilgiu kyla nemažai iššūkių. Pavyzdžiui, Lenkijoje pranešimu apie skolą vis dar laikomas tik fizinis laiškas. Jei skolininkas į namus negavo popierinio dokumento, jis gali tiesiog nereaguoti į jokius kitus pranešimus elektroniniais kanalais, teikdamas pirmenybę fiziniam dokumentui. Tačiau mūsų siekis ir yra transformuoti rinką diegiant „Legal Balance“ kuriamus pažangius sprendimus, kurie padeda kreditoriams efektyviau ir greičiau suvaldyti skolas“, – pažymi M. Šlepetis.
Per 2025-uosius, pirmuosius „Legal Balance“ veiklos Lenkijoje metus, ewindik.pl platformoje buvo užregistruota daugiau nei 1000 klientų užklausų, kurių suma siekė 37 mln. Lenkijos zlotų (8,8 mln. eurų).
„Sudarytų sutarčių vertė – per 2 mln. Lenkijos zlotų, apie 0,5 mln. eurų. Gali kilti klausimas, kodėl yra atotrūkis tarp užklausų ir sudarytų sutarčių? Daugelio sutarčių sudaryti nepavyko, nes nėra skolą pagrindžiančių dokumentų, įsipareigojimai – prastos kokybės. Tai rodo, kad Lenkijos rinka turi didelio potencialo, tačiau turime edukuoti kaimynų kreditorius apie tai, kaip valdomi finansiniai įsipareigojimai“, – sako M. Šlepetis.
Kiti Lenkijos rinkos niuansai – palyginti liberali asmens duomenų apsauga ir parduodami gerokai įvairesnio pobūdžio įsipareigojimų portfeliai. Pavyzdžiui, gali būti atskirai parduodami įsiskolinimų už važiavimą autobusu be bilieto, nesumokėtą parkavimą portfeliai ir pan. „Legal Balance“ toliau auga
Lenkijoje skolingų asmenų duomenys (vardas, pavardė, pradelstų ar nevykdomų įsipareigojimų suma) neretai yra viešinami interneto svetainėse – tai vienas ryškiausių skirtumų, palyginti su Lietuva ar kitomis Baltijos šalimis. Taip pat yra platformų, per kurias fizinis asmuo gali paskolinti tam tikrą sumą kitam fiziniam asmeniui ir, žinodamas visus skolingo asmens duomenis, kreiptis į „Legal Balance“ platformą paslaugų.
„Tuo tarpu vartotojų apsauga Lenkijoje yra pakankamai konservatyvi. Vartotojai saugomi nuo perteklinių kredito administratorių veiksmų, ribojamas skolos išieškojimo išlaidų dydis. Tai suprantama, kadangi rinkoje veikia galybė mažų žaidėjų, kurie gali imtis ne visai korektiškų veiksmų, todėl vartotojų apsauga – logiška. Be to, Lenkijoje yra ir nemažai privalumų – vienas iš jų yra galimybė rinktis antstolį, kuris siekia būti efektyvus ir kreditoriui teikti realią vertę“, – pažymi M. Šlepetis.
2026-aisiais „Legal Balance“ planuoja toliau plėsti ir vystyti ewindik.pl platformą siekiant, kad ji taptų pirmaujančia. Taip pat planuojama žingsnis po žingsnio startuoti visuose Lenkijos finansinių įsipareigojimų valdymo rinkos segmentuose, tokiuose kaip Kredito pirkėjo veikla, kurią „Legal Balance“ jau vykdo Lietuvoje ir Latvijoje, investavimas į pradelstų įsipareigojimų portfelius ir kt. Nemokių darbdavių lietuviai bijo
Bendras finansinių įsipareigojimų nevykdymo lygio rodiklis Lenkijoje šiemet siekia 4,9 proc., palyginti su 1,9 proc. ES rodikliu. Šis rodiklis parodo paskolų, kurių mokėjimas vėluoja ilgiau nei 90 dienų arba kurių atgavimas laikomas mažai tikėtinu, procentinę dalį nuo visų paskolų.
Be Lenkijos, „Legal Balance“ taip pat 7 metus sėkmingai veikia Latvijoje ir planuoja plėtrą kitose tarptautinėse rinkose. „Evernord“ ir „Legal Balance“ duetas
2024 m. spalio mėn. duomenimis, pernai Lietuvoje savo klientams „Legal Balance“ sugrąžino 11,5 mln. eurų skolų, o šiais metais, 2025 m. spalio mėnesio duomenimis, daugiau nei 13,2 mln. eurų – 15% daugiau nei pernai.
„Evernord“ išplatino dar vieną „Legal Balance“ obligacijų emisiją
„Legal Balance“ toliau auga: sėkmingai išplatinta nauja obligacijų emisija, išpirkta ankstesnioji
„Evernord“ išplatino dar vieną „Legal Balance“ obligacijų emisiją: investuotojai paskolino 2 mln. eurų
„Evernord“ ir „Legal Balance“ duetas: dar viena sėkminga obligacijų emisija, pritraukta 2 mln. eurų
Kaip valdyti sezonišką dovanų verslą? Kai nebesinori alkoholio. Padeda susitvarkyti skolas.
Nemokių darbdavių lietuviai bijo, bet dirba jiems net pusmetį negaudami atlygio
„Legal Balance“ didina apsukas: sunkmetis kreditų valdymo įmonėms – pats darbymetis
Skolų kupra auga: verslas ieško išeičių, kaip sumažinti kaštus ir susigrąžinti skolas
Laimėtojai krizės akivaizdoje: kas turi didžiausius šansus sužibėti?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...