Elektromobilių įkrovimas – priprantame prie naujos realybės

Vis daugiau žmonių tiek Europoje, tiek ir Amerikoje renkasi elektromobilius kaip pagrindinę transporto priemonę keliaujant trumpus ir ilgus atstumus. Kartu su augančiu šių transporto priemonių skaičiumi mūsų keliuose, pasigirsta ir nuogąstavimų, kad kelionės elektromobiliu yra sunkios, ilgai trunka, o ir pasikrauti – neva nėra kur. Toks požiūris nestebina, nes jau daugiau kaip šimtą metų esame įpratę savo transporto priemones pildyti kuru važiuodami į degalinę, kur greit pripildome baką ir keliaujame toliau. Tačiau elektromobilių įkrovimo principas ir idėja yra kiek kitokia.

Reklama

Tai koks tas principas? Turbūt svarbiausia suprasti, kad mes elektromobilį dažniausiai krauname ir krausime ne tada, kai jo baterija artės prie 0, bet tada, kai tam turėsime galimybę. Skeptikai net kartais elektromobilius lygina su mobiliais įrenginiais. Ir iš dalies tai yra tiesa. Mobilųjį įrenginį dažnas krauna būdami darbe, namuose ar automobilyje. Tai yra labiau įprotis negu būtinumas.

„Nėra kur krauti elektromobilių“

Dažnai tenka skaityti nuogąstavimus, kad „nėra kur krauti elektromobilių“, kad „įkrovimo taškų per mažai“. Bet tai yra netiesa. Visa elektromobilių industrija plėtojasi labai gerai. Prieš kelerius metus viešojo įkrovimo stotelių mūsų šalyje buvo tikrai mažai, tuo tarpu dabar jų skaičius yra apie 1300, o 2030-aisiais stotelių skaičius turėtų siekti jau 6000. Tai yra milžiniškas skaičius, palyginus jį su dabar Lietuvoje veikiančiomis iki 500 kuro kolonėlių.

Tokį didelį įkrovimo stotelių skaičių turime todėl, nes įrengti įkrovimo vietą yra daug paprasčiau negu įrengti kuro kolonėlę. Elektromobilio įkrovimo stotelei tereikia elektros įvado ir kelių stovėjimo vietų, o kuro kolonėlei – rezervuarų, apsauginės zonos. Kitaip tariant, Vokiečių gatvėje Vilniuje ar Laisvės alėjoje Kaune būtų sunku įsivaizduoti kuro kolonėlę, nes ją įrengti būtų be galo sunku ir neekonomiška. Būtent todėl turime labai daug įkrovimo stotelių skirtingose vietose.

Žinoma, kuro pylimas yra daug trumpesnis, jis trunka apie penkias minutes, tuo tarpu norint įkrauti elektromobilį reikia daugiau laiko, tai gali užtrukti keletą valandų. Todėl bandymas lyginti šiuos du energijos pildymo principus ir idėja, kad žmogus atvažiuoja į krovimo stotelę kaip į kuro kolonėlę ir ten pila kurą – neteisingas. Būtent todėl ir girdime skeptikus sakant: „Tai dabar turėsiu valandą laukti kažkur ant lietaus, kol įsikraus mano elektromobilis?!”

Kad nekiltų problemų ir nereikėtų niekam laukti valandą ar kelias, kol elektromobilis įsikraus, įkrovimo stotelės dažniausiai įrenginėjamos vietose, kur žmogus praleidžia daugiausia laiko. Pirmiausia, tai yra parduotuvės ir prekybos centrai, kur žmogus praleidžia nuo 20 minučių iki kelių valandų. Per tokį laiką elektromobilis gali būti įkrautas keliasdešimt procentų, kartais – ir pilnai. Kaip pavyzdį galiu pateikti verslo ir prekybos centro „Europa“ aikštelėje įrengtas stoteles, kur vidutinė įkrovimo sesija yra 20 kWh, ir to užtenka maždaug 100 km nuvažiuoti.

Kita kryptis – verslo centrai. Vietos, kur mes dirbame. Visos dienos metu elektromobilis gali būti pilnai įkrautas. Panašios įkrovimo stotelės atsiranda ir šalia daugiabučių namų ar jų požeminėse parkavimosi aikštelėse, kur žmonės gali įkrauti elektromobilį naktį ar kitu laiku, kai automobilis stovi. Šiuo metu įkrovimo stotelių šalia daugiabučių nėra daug, bet ateityje jų skaičius tikrai didės.

Ir trečia kryptis – visos likusios vietos, kur žmonės leidžia laiką. Tai yra vietos šalia parkų, kavinių, viešbučių ir kitų vietų, kur mes praleidžiame daugiau kaip pusvalandį.

Ilgesnės kelionės

Didžiausias dvejones žmonėms kelia ilgesnės kelionės. Tačiau noriu visus nuraminti, kad keliavimas ateityje tikrai bus toks pat komfortiškas kaip ir dabar. Taip, galbūt nuvažiuoti iki jūros truks pusvalandžiu ilgiau negu kuru varomais automobiliais, bet matant dabartinius žmonių įpročius sustoti kas kelis šimtus kilometrų, kelionė turbūt truks labai panašų laiką.

Keliuose atsiras vis daugiau didelių įkrovimo aikštelių, kur žmonės galės praleisti pusvalandį ar keletą valandų, kol jų elektromobilis pilnai įsikraus ir jie galės tęsti kelionę. Beje, jeigu palygintume elektromobilių įkrovimo aikšteles su panašiomis poilsio aikštelėmis užsienyje – Vokietijoje, Britanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai ten žmonės yra įpratę sustoti keliaujant ir papietauti ar pavakarieniauti tokiose pakelės vietose. Ir toks dalykas egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį. Galbūt Lietuvoje ir Baltijos šalyse tokių vietų nėra daug ir todėl mums tai yra kiek keista.

Jau dabar kuro kolonėlės yra labiau kavinės ar greito maisto užkandinės, kur žmonės praleidžia daugiau laiko, negu trunka tik įsipilti kuro į baką. Įdomus faktas, kad daugiau kaip 30 proc. kuro kolonėlių klientų net nesipila kuro, o tik užsuka nusipirkti kavos ar maisto.

Ar greit sulauksime patogių įkrovimo „kolonėlių“? Taip, mūsų įmonė planuoja dar šiais metais atidaryti įkrovimo aikštelę, kurioje vienu metu galės krautis 20 elektromobilių. Joje yra numatyta ne tik kavinė, kur klientai turės galimybę pavalgyti, bet ir poilsio bei darbo zona.

Kiek kartų reikia krauti elektromobilį keliaujant į Palangą?

Labai dažnai sulaukiame klausimų apie tai, kaip apskritai atrodo ilgesnė kelionė elektromobiliu. Tradiciškai, tokia kelionė atrodytų taip: iš Vilniaus išvykstame pilnai įkrovę savo elektromobilį, sustojame pusvalandžiui ar valandai įsikrauti elektromobilį nuvažiavus apie 200 kilometrų ir pasiekiame Palangą.

Grįžtant situacija būtų panaši – pajudame iš Palangos pilnai įkrautu elektromobiliu, sustojame jį įkrauti nuvažiavus 200 kilometrų, arba šalia Kauno, pasikrauname elektromobilį pusvalandį ar valandą, ir pasiekiame Vilnių.

Tiesa, mes čia kalbame ne apie ekstremalias sąlygas, kai lauke yra –20°C, bet Lietuvos oru žiemą, kuomet įprastai laikosi –5°C ar –10°C šaltukas, nuvažiuoti didelius atstumus galima labai paprastai.

Ateitis su elektromobiliais ateina ir turime prie to priprasti.