Paskelbta
1 metai prieš-
Jei paklaustume bet kurio sutikto žmogaus, ar norėtų gyventi geriau, neabejotinai išgirstume „žinoma“. Jei paklaustume, ar norėtų, kad šalyje, regione, mieste būtų geresnė medicinos, švietimo, transporto infrastruktūra, būtų daugiau lėšų skiriama kultūrai, neabejoju, kad sulauktume atsakymo „be jokios abejonės“. Visi norime gyventi geriau, tačiau retai susimąstome, nuo ko priklauso šalių ir regionų ekonominė bei socialinė gerovė.
Neretas asmuo įsivaizduoja, kad ją užtikrina valstybės institucijos. Be jokios abejonės, jos vadina svarbų vaidmenį, tačiau apie 80proc. pridėtinės vertės yra sukuriama privačiame sektoriuje. Todėl verslų plėtra – vienas iš prioritetinių kiekvienos šalies tikslų. Verslo įmonės ne tik sukuria pridėtinę vertę gaminant ir parduodant prekes bei teikiant paslaugas. Jie prisideda prie gerovės augimo sukuriant darbo vietas, mokant mokesčius, kuriant ir diegiant naujoves. Tačiau verslo rizika nuolat auga, didėja konkurencinis spaudimas. Oficialios statistiko portalo duomenimis, Lietuvoje kasmet pradedama apie 2000 bankroto procesų. Norint išlikti ir sėkmingai konkuruoti, reikia prisitaikyti ne tik prie vidaus rinkos keliamų sąlygų, bet ir prie tarptautinės rinkos tendencijų, o kartu didinti veiklos efektyvumą.
Tyrimai rodo, kad vienas pagrindinių veiklos efektyvumo ir tvaraus konkurencingumo šaltinių yra inovacijos. Produktų (prekių ir paslaugų), proceso, organizacinių, rinkodaros inovacijų diegimas tampa neatsiejama šiuolaikinio į pokyčius ir veiklos efektyvumą orientuoto verslo dalimi. Tačiau inovacijų diegimas dažnai reikalauja didelių finansinių išteklių, yra susijusios su neapibrėžtumu ir rizika. Inovacijų plėtros barjerai taip pat yra siejami su žmonių išteklių ir kompetencijų trūkumu, darbuotojų pasipriešinimu pokyčiams. Tai lemia, kad valstybės gerovės kūrimo politika turėtų būti nukreipta į sąlygų inovacijų plėtrai užtikrinimą per mokestinę bazę, paramos sistemas bei rengimą specialistų, galinčių efektyviai valdyti inovacijų diegimo procesą, laiku identifikuoti pokyčių poreikį, jį pagrįsti, parengti įgyvendinimo planą, jį realizuoti ir institucionalizuoti. Šios srities žinių ir kompetencijų turintys specialistai darbo rinkoje yra „aukso vertės“, ypač tie, kurie išmano ir gali pasiūlyti debesų kompiuterijos, didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, procesų automatizacijos, verslo valdymo sistemų, el. komercijos, skaitmeninės darbo vietos kūrimo sprendimus, t.y. jei gali padėti skaitmenizuoti verslą. Karjera šiuolaikinėje darbo rinkoje
Inovacijų diegimas ir verslo skaitmenizavimas – tai nauja verslo realybė. Tai jau nėra pasirinkimas, tai yra būtinybė norint išlikti „rinkos žaidėju“, prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos ir atliepti vartotojų lūkesčius. Vartotojai tikisi ne tik kokybiškų paslaugų, funkcionalių prekių bet ir greito aptarnavimo, greito apsipirkimo bei atsiskaitymo, ką pasiekti padeda skaitmeniniai sprendimai (el. prekyba). Be to, skaitmenizacijos sprendimai sudaro galimybę plėstis užsienyje, kas labai svarbu, nes globalizacijos sąlygomis verslai konkuruoja ne tik vietinėje, bei ir tarptautinėje rinkoje. Išmaniosios technologijos (pvz. dirbtinis intelektas) leidžia priimti geresnius verslo sprendimus, procesų automatizavimas įgalina sumažinti verslo sąnaudas, e-paslaugos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Diskusijos su verslo įmonių atstovais atskleidžia, kad jaunoji karta nori lanksčių darbo sąlygų, prioritetą teikia nuotoliniam darbui, kas taip pat pagrįsta skaitmenizavimo sprendimais. Todėl skaitmeninė transformacija tapo norma. Vilniaus oro uoste baigtas svarbus naujo išvykimo terminalo statybos etapas – prasidės technologijų diegimas
Skaitmenizavimas, žaliųjų inovacijų diegimas, prisideda prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, padeda stebėti poveikį aplinkai ir jį mažinti. Tradicinius verslo modelius keičia platformos, prenumeratos modeliai. Dėl dirbtinio intelekto plėtros ir inovatyvių duomenų analizės metodų atsiranda galimybės kurti personalizuotus produktus ir teikti personalizuotas paslaugas. Vyksta darbo pobūdžio transformacija: dalis profesijų išnyksta, atsiranda naujos profesijos. Kaip lietuviška inovacija gelbsti logistiką
Neabejojama, kad konkurencinę kovą rinkoje laimės verslai, kurie bus lankstūs, greitai prisitaikys prie vykstančių transformacijų. Nuolatiniai pokyčiai ir nuolatinis mokymosi procesas – visuomenės ateitis. Ir šių tendencijų priešakyje turėtų būti mokslo institucijos, galinčios ir privalančios ne tik prisitaikyti prie naujų realijų, bet ir numatyti būsimas tendencijas ir iš anksto ruošti specialistus, reikalingus darbo rinkai, taip prisidedant prie šalies ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo. „Bitė“ praneša apie galimus klientų aptarnavimo sutrikimus savaitgalio naktį
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Tarptautiškumo, alumnų ir partnerystės prodekanė doc. dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė
Respublikinė Šiaulių ligoninė – labiausiai skaitmenizuota perkančioji organizacija apskrityje
Lietuvos pramonės produktyvumas atsilieka nuo ES vidurkio: ekspertai įvardijo augimą stabdančias priežastis
Juodojo penktadienio pinklės: ekspertai įspėja – per kelias minutes galite prarasti tūkstančius
Dirbtinis intelektas – naujas sukčių įrankis: kaip nepakliūti į išmanią apgavystę?
Darbo rinkos geidžiamiausieji: rinkos pokyčius diktuoja dirbtinis intelektas?
Poreikis tik augs, o specialistų dar trūksta: ekspertai atskleidžia, kas paskatintų jaunimą aktyviau rinktis inžinerijos mokslus
DI specialistų rinka Lietuvoje: atlyginimai siekia iki 10 tūkst. eurų, o studentų skaičius šovė į viršų
Į Lietuvą atkeliavo vienas didžiausių 3D spausdintuvų Baltijos regione: leis kurti išskirtines medžiagas
AGAI įsigijo kosmoso misijų simuliavimo programinę įrangą
TOKS tęsia investicijas į jaunąją kartą: įsteigta stipendija VILNIUS TECH studentui






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...