Inovacijos tvarumui – kaip „Circular Spaces” įrankiai padeda kūrėjams?

Tendencijos rodo, kad per pastaruosius 50 metų smarkiai augantis gamtos išteklių naudojimas ir griežtėjantys ES aplinkosaugos reikalavimai skatina ieškoti inovatyvių, mažiau išteklius eikvojančių sprendimų. Žiedinė ekonomika tampa neišvengiama realybe, kurioje inovacijos, atsakingas vartojimas ir ilgalaikė vertė tampa pagrindiniais veiksniais. Ekspertai pastebi, kad atviros kūrėjų erdvės (angl. makerspaces) tampa viena iš inovacijų varomųjų jėgų – jose eksperimentuojama su antrinių žaliavų perdirbimu, ilgaamžių produktų kūrimu ir tvarių gamybos modelių testavimu.

Reklama

Dirbtuvės tampa tvarumo laboratorijomis

Anot Tech-Park Kaunas tvarumo veiklas koordinuojančios kokybės vadovės ir vienos iš „Interreg Baltijos jūros regiono (Interreg BJR)” programos „Circular Spaces” projekto atstovių Lietuvoje Živilės Paužaitės, tradicinis „gamink, vartok, išmesk” modelis tampa vis mažiau patrauklus perspektyviems kūrėjams ir į augimą orientuotiems startuoliams.

„Atvirose dirbtuvėse sutinkame ne tik pavienius kūrėjus, bet ir startuolių komandas, su naujovėmis eksperimentuojančius menininkus. Čia vis dažniau diegiami perdirbamų medžiagų naudojimo principai, kuriami ilgalaikiai produktai, o atliekos transformuojamos į naujas gamybines medžiagas. Tokia praktika ne tik skatina aplinkos tausojimą, bet ir formuoja naujus ekonominius modelius, paremtus dalijimosi ir bendradarbiavimo principais”, – sako Ž. Paužaitė.

Tokios kūrybos erdvės tampa inžinerinių prototipų, tvarių inovacijų ir dizaino sprendimų centrais. Jos ne tik skatina atsakingą išteklių naudojimą, bet ir suteikia galimybių eksperimentuoti, jungiant technologijas su žiedinės ekonomikos principais.

Startuoliai perima tvarumo estafetę

Inovacijų bendruomenės, kuriose įsikuria startuoliai, aktyviai remia produktų ir paslaugų vystymą, kurie integruoja tvarumo principus. Pasak Tech-Park Kaunas veiklos organizavimo departamento direktorės Vaivos Kelmelytės, pastaraisiais metais stipriai augo Europos Sąjungos finansavimo galimybės, orientuotos į žiedinės ekonomikos inovacijas.

„Europa stiprina inovacijų ekosistemų pajėgumus ir skatina perėjimą prie žaliosios bei skaitmeninės ekonomikos. Tai atsispindi ir startuolių bendruomenėje – įgyvendinti projektai rodo, kad žiedinės ekonomikos inovacijos ne tik sėkmingai veikia vietos rinkoje, bet ir yra pritaikomos tarptautiniu mastu. Be to, matome, kad startuoliai neapsiriboja vien reguliacinių reikalavimų atitikimu – jie sąmoningai kuria verslo modelius, paremtus tvarumo principais”, – teigia V. Kelmelytė.

„Žiedinės ekonomikos principai aktualūs startuoliams, siekiantiems ilgalaikio augimo ir investuotojų dėmesio. Tvarūs verslo modeliai ne tik mažina sąnaudas, bet ir suteikia aiškų konkurencinį pranašumą globalioje rinkoje, kurioje tiek vartotojai, tiek partneriai vis dažniau renkasi atsakingas inovacijas. Startuoliai, gebantys suderinti technologinį proveržį su tvarumu, ne tik užsitikrina stipresnę rinkos poziciją, kuria ilgalaikę vertę”, – teigia Tech-Park Kaunas direktorius Paulius Nezabitauskas.

Mokslo ir verslo partnerystė kuria proveržį

Pasak žiedinės ekonomikos eksperto doc. dr. Visvaldo Varžinsko, prisidedančio prie „Circular Spaces” iniciatyvos, inovacijoms neužtenka vien teorinių žinių – būtina eksperimentavimo ir ankstyvojo prototipavimo ekosistema, leidžianti idėjas paversti realybe. Pastaruoju metu universitetai daug investuoja į kūrybai ir bandymams skirtos infrastruktūros plėtrą, universitetinės bendruomenės atvirose kūrybinėse dirbtuvėse imasi drąsių sprendimų, čia savo pirmuosius prototipus konstruoja ir į startuolius išaugančios komandos.

„Ypač motyvuoja jaunųjų kūrėjų ir perdirbėjų įsitraukimas į medžiagų žiediškumo paieškas, bei didelių gamintojų, korporacijų. Konkurencingumo siekiančios įmonės ne tik investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), bet ir perduoda kūrybinėms erdvėms gamyboje nebereikalingas medžiagas. Tai, kas verslui tampa atlieka, kūrėjams virsta vertingu resursu prototipams kurti”, – teigia dr. V. Varžinskas.

Tokiu būdu studentai ir tyrėjai įgyja galimybę eksperimentuoti su antrinėmis žaliavomis, kurti tvarius produktus bei gilinti supratimą apie atsakingą išteklių naudojimą. Šis procesas ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir ugdo naujos kartos specialistus, gebančius integruoti tvarumo principus į savo profesinę veiklą, skatindamas inovacijas ir tvarią pramonės transformaciją.

Nauji įrankiai kūrėjams: Žiedinės gamybos gidas

„Norintiems kurti tvariau, parengėme skaitmeninius įrankius ir metodinę medžiagą, padedančią efektyviai veikti žiedinės ekonomikos principus atitinkančiose erdvėse. „Circular Spaces” ištekliai suteikia aiškias gaires, praktinius įrankius bei bendradarbiavimo galimybes, leidžiančias kūrėjams, startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms pereiti prie tvaresnių gamybos modelių. Šie įrankiai padeda tvarumo siekiantiems verslams augti ir diegti inovacijas”, – teigia viena iš „Interreg BJR” programos „Circular Spaces” atstovių Lietuvoje, Živilė Paužaitė.

Viena svarbiausių iniciatyvos dalių – žiedinių kūrėjų erdvių mokymų programa, apimanti devynias esmines temas, susijusias su tvaria gamyba ir inovacijomis. Programa apima tokias svarbias sritis kaip žiediniai verslo modeliai, „design-thinking” metodikų ir tvarios gamybos principų taikymas ir. Tai suteikia kūrėjams reikiamus įrankius ir žinias, padedančias sėkmingai integruoti žiedinės ekonomikos metodus į jų veiklą. Išsamiau apie programą galima sužinoti čia: techpark.lt/circular-erdves.