Paskelbta
2 metai prieš-
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, advokatas Mindaugas Baniulis
Konfliktai tarp stambiųjų ir smulkiųjų įmonės akcininkų yra gana dažnas reiškinys, kurio priežastys gali būti labai įvairios – nuo nesutarimų dėl bendrovės valdymo iki akcininkų piktnaudžiavimo savo padėtimi. Praėjusiais metais įsigaliojusiu Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimu, kuris įtvirtino teisę smulkiesiems akcininkams pasitraukti, o stambiesiems išpirkti smulkiųjų akcijas, siekta padėti tokius konfliktus išspręsti, o įmonėms apsaugoti savo reputaciją. Tačiau daugybė akcininkų, jei nesuskubs, netrukus tokią teisę praras.
Pasinaudoti teise galima tik atitinkant tam tikras sąlygas
Pagal pernai įsigaliojusį įstatymo pakeitimą stambieji įmonės akcininkai tam tikrais atvejais iš smulkiųjų akcininkų gali reikalauti parduoti savąsias akcijas. Tokiu būdu stambiajam akcininkui suteikiama galimybė tapti vieninteliu bendrovės akcijų savininku. Atitinkamai smulkiesiems akcininkams suteikta teisė reikalauti būti išpirktiems stambiųjų. Tai smulkiesiems akcininkams padeda apginti savo interesus ir pasitraukti iš bendrovės, kurios valdyme dominuoja stambusis akcininkas.
Reikalauti akcijų pardavimo stambusis akcininkas gali tada, kai ima kontroliuoti ne mažiau kaip 95 proc. bendrovės akcijų. Be to, akcijų išpirkimo procedūra gali būti inicijuota ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo momento, kai pasiekiama minėta 95 proc. kartelė. Taip siekiama užkirsti kelią atvejams, kai stambusis akcininkas sąmoningai laukia akcijų išpirkimui palankesnio momento – t. y. įmonės akcijų vertės sumažėjimo.
Daliai akcininkų reikia suskubti
Tie akcininkai, kurie 95 proc. įmonės akcijų kontrolę įgijo gerokai iki įstatymo įsigaliojimo (praėjusių metų lapkričio 30 d.), trijų mėnesių reikalavimo nei praktiškai, nei teoriškai išpildyti negalėjo. Tokiems akcininkams, kurių yra dauguma, akcijų išpirkimo procedūrai inicijuoti numatytas specialus vienerių metų nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo datos terminas, kuris sparčiai artėja prie pabaigos. Nepasinaudoję teise išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijų iki šių metų lapkričio 30 d. vėliau šie akcininkai tokios galimybės neturės.
Procesas gali užtrukti
Smulkiesiems akcininkams, kurie nori pasinaudoti teise pasitraukti, procedūra yra gana paprasta – jie privalo iki šių metų lapkričio 30 d. raštu informuoti bendrovę apie reikalavimą išpirkti akcijas. Visais kitais žingsniais turi pasirūpinti stambusis akcininkas.
Jei procesą siekia inicijuoti būtent pastarasis – procedūra yra kiek sudėtingesnė. Norėdami pasinaudoti išpirkimo teise stambieji akcininkai, kurie jau seniai yra įgiję 95 proc. įmonės akcijų kontrolę, iki šių metų lapkričio 30 d. turi pateikti bendrovei pranešimą apie akcijų išpirkimą, kuriame būtų nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 46-1 str. 6 dalyje numatyta informacija, įskaitant siūlomą akcijos išpirkimo kainą. Pažymėtina, kad pranešime nurodyta akcijos išpirkimo kaina turi būti pagrįsta nepriklausomo turto vertintojo nustatyta akcijos verte.
Praktika rodo, kad akcijų vertinimas užtrunka mažiausiai mėnesį, todėl stambieji akcininkai, kurie nori nepraleisti šanso pasinaudoti savo teise išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, turi suskubti ir nedelsdami pradėti pasiruošiamuosius žingsnius. Antraip bendrovę toliau teks dalintis su smulkiaisiais akcininkais.
Verslui svarbu ruoštis: nuo 2027 m. keisis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos tvarka (ATLPS 2)
Tarp psichologinio smurto ir nekaltų juokelių – slidi riba: kaip darbdaviams išvengti teisinių problemų?
Paskelbti Baltijos šalių metų sandoriai: tarp jų „Invalda“, „Vinted“, „Elenger“ bei „Mehiläinen“
Deja vu: anksčiau nerūpėjo BDAR, dabar – kibernetinis saugumas, bet laukia milžiniškos baudos
4 klaidos, dėl kurių įmonė gali negauti draudimo išmokų: teisininkai pataria, kaip jų išvengti
Verslas praranda pasitikėjimą VMI sprendimais – ar ši priemonė vis dar veiksminga?
„Sorainen“ partnerių gretas papildė penkios naujos lyderės: dvi iš jų – Lietuvoje
Kalėdų Senelio klaida: ką daryti su netikusiomis dovanomis?
Teisininkai atsakė: ar darbdavys turi man sumokėti už dalyvavimą Kalėdų vakarėlyje?
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...