Verslas
Tikroji LEGO istorija: kaip šeimos dirbtuvės sukūrė legendą?
Yra prekės ženklų, kurie atrodo amžini. Ta prasme, jog jie egzistuoja kažkur šalia mūsų, kaip senas draugas, kurio net nebematai, bet tiksliai žinai, kur jis stovi. LEGO – būtent toks atvejis. Plastikiniai kaladėlių rinkiniai, kuriuos šiandien vadiname tiesiog „mūsų vaikystės kvadratais“, turi kur kas sudėtingesnę, tamsesnę ir tuo pat metu šiltesnę istoriją nei daugelis spėja.
Reklama
Ir, tiesą sakant, ji prasidėjo ne nuo spalvotų kaladėlių, ne nuo daniško dizaino genialumo ir net ne nuo žaislų. Ji prasidėjo nuo ugnies, nuo medžio drožlių, nuo žinomo staliaus, kuris tiesiog bandė išmaitinti šeimą.
LEGO istorija – šiek tiek netvarkinga, kupina atsitiktinumų ir, keista, gana žmogiška. Gal todėl ir taip artima.
Ankstyvieji metai: kada viskas kraštas nuo krašto byrėjo
1932-ieji Danijoje nėra metai, kuriuos vietiniai prisimintų su džiaugsmu. Didžioji depresija Europą spaudė kaip replės. Darbų – labai nedaug. Optimistų – dar mažiau.
Olas Kirkas Christiansenas, stambaus sudėjimo stalius iš Billundo miestelio, tuo metu turėjo vieną tikslą: išlaikyti šeimą. Jo dirbtuvės degė du kartus (čia ne metafora – degė fiziškai), pinigų nebuvo, o žmona mirė netikėtai palikdama keturis vaikus. Situacija, tiesą sakant, priminė kino scenarijų, bet be holivudinio galo.
Iš bėdos jis pradėjo gaminti medinius žaislus. Paprastas dalykas – sunkvežimiukai, paršelių figūrėlės, meškiukai. Tai nebuvo didingas sumanymas sukurti pasaulinį fenomeną. Greičiau – paskutinis šiaudas.
Ir vis dėlto tie mediniai žaislai turėjo kažką, kas krito į akis tėvams. Tiksliau, kokybę. Christiansenas mėgo kartoti: „Tik geriausia yra pakankamai gerai.“ Ši frazė vėliau taps LEGO mantra, bet tuo metu ji skambėjo beveik ironiškai. Nes, tiesą sakant, niekas neperka „geriausių žaislų“ iš žmogaus, kurio dirbtuvės ką tik sudegė. Bet jis nepaleido.
LEGO gimsta iš vieno daniško žodžio
1934 m. Christiansenas nusprendė, kad jo dirbtuvėms reikia pavadinimo. Ne šiaip dėl įvaizdžio – dėl savivertės. Taip atsirado žodis LEGO, sudurtas iš dviejų daniškų: leg godt – „žaisti gerai“. Gražu, nors tuo metu žaislai ne tiek „žaidėsi“, kiek „buvo parduodami, jei pasiseks“.
Reklama
Įdomu tai, kad šis pavadinimas sutapo su lotynišku „aš renku“ arba „aš jungiu“. Tai nugulė į istoriją vėliau, tarsi simbolinis ženklas, kad pasaulis kartais mėgsta gerus sutapimus.
Bet 4-ojo dešimtmečio pabaigoje LEGO dar nebuvo kaladėlės. Tai buvo mediniai žaislai, kruopščiai šlifuojami Christianseno vaikų – ypač jauniausiojo, Godtfredo.
Kai 1942 m. dirbtuvės sudegė trečią kartą, ši šeima jau tikrai žinojo, ką reiškia pradėti nuo nulio.
Plastiko era – ne visiems patiko
Po karo Europą užtvindė nauja medžiaga – plastikas. Daug kas į jį žiūrėjo įtariai, kaip į pigų pakaitalą. Šiandien plastikas yra mūsų ekologinių diskusijų centre, bet tais laikais jis buvo keistas, šiek tiek pavojingai atrodantis eksperimentas.
Vis dėlto 1947 m. LEGO nusipirko plastiko liejimo mašiną – pirmąją Danijoje. Christiansenas, kaip visada, rizikavo. O rizika, žinoma, šeimos nariams patiko ne visiems. Ypač Godtfredas kartais suabejodavo, bet tėvas buvo tų senosios mokyklos žmonių, kurie uždėdavo ranką ant peties ir sakydavo: „Mes padarysim.“
Pirmieji plastikiniai žaislai nebuvo kaladėlės. Tai buvo lokomotyvai, meškiukai, telefonai. Visiems įprasta produkcija, tik iš naujos medžiagos. Bet vieną dieną Christiansenas pamatė mažas ertmėtas kaladėles, pagamintas britų „Kiddicraft“ (vėliau LEGO nupirks šias teises, kad nebūtų ginčų). Jie jas vadino „Automatic Binding Bricks“. Idėja buvo paprasta: kaladėlės susijungia, bet gana silpnai. Vaikai galėjo pastatyti bokštą, bet šis lengvai griūdavo. Christiansenas manė – turi būti geriau. Ir čia prasideda LEGO renesansas.
Užraktas viduje: mažas sprendimas, kuris pakeitė viską
1958 m. LEGO užpatentavo savo garsųjį „vamzdelių sistemą“. Tai ta vidinė konstrukcija, dėl kurios LEGO kaladėlės laikosi taip tvirtai ir kartu lengvai atsiskiria. Paprasta, genialu, pasiskolinta ir patobulinta – kaip didžioji dalis pasaulio inovacijų.
Deja, tais pačiais metais Christiansenas mirė. Šį kartą ugnis jo nepalietė, bet likimas, atrodo, nebuvo nusiteikęs leisti jam pamatyti, kas nutiks toliau.
Valdžią perėmė Godtfredas. Ir nors jis buvo jaunas, jam pavyko padaryti vieną didžiausių sprendimų LEGO istorijoje: sukurti sistemą, o ne tik žaislus. Idėja paprasta, bet kartu – vizionieriška: visos kaladėlės, visų rinkinių, visų temų, turi tarpusavyje derėti. Jei nusiperki rinkinį šiandien, jis tinka prie rinkinio, pirkto prieš penkerius metus.
Tai – sistema, kuri nežino laiko. Ir būtent tada LEGO tapo LEGO.
LEGO miestai, kosmosas ir ta keista 7-osios dešimtmečio energija
1960–1970 m. pasaulyje vyko tiek daug pokyčių, kad žaislų industrija vos spėjo paskui. Bet LEGO žygiavo savotišku ritmu. Nuo 1969 m. pristatyti Duplo, nuo 1978 m. – legendinės minifigūrėlės, tos mažos geltonos būtybės, kurios iki šiol atrodo kaip universalios žmogaus piktogramos.
Kaladėlės plėtėsi į temas: miestai, kosmosas, riteriai, piratai. Jei atvirai – tuometiniai rinkiniai šiandien atrodo truputį naivūs, bet žavingi savo paprastumu. Tarsi daniškas „hygge“ perkeliamas į žaislus. Šios švenčių laukimo tradicijos populiarumas tik auga
O LEGO miestelis, visas tas mažas geltonas pasaulis, priminė alternatyvią tikrovę, kur viskas aišku, viskas funkcionalu, niekas neskuba. Ir, žinoma, gamyba klestėjo.
Krizės laiškai – ir jų buvo ne vienas
Taip, šiandien LEGO atrodo kaip nepalaužiamas milžinas, bet tikri istorijos mėgėjai žino: 1990–2000 m. riboje įmonė žlugo beveik visiškai. Didelė konkurencija dėl talentingų darbuotojų verčia ieškoti netradicinių paskatų
Vaikai žaidė su elektronika. Kompiuteriai tapo kasdienybe. O LEGO su savo spalvotomis kaladėlėmis pasirodė senamadiška. Įmonė įsivėlė į per daug ambicingų projektų – teminių parkų, drabužių linijų, animacijos, netgi LEGO rinkinių, kurie buvo tokie komplikuoti, kad jiems reikėjo inžinieriaus, o ne vaiko.
2003 m. LEGO pranešė apie didžiausią nuostolį istorijoje. Danijos spauda svarstė, ar šeimos valdoma įmonė apskritai išliks.
Ir štai čia į sceną žengia dar vienas Christiansenas – Kjeldas Kirkas. Jis priėmė, ko gero, vieną paprasčiausių, bet drąsiausių sprendimų: grįžti prie šaknų. Iškirpti viską, kas nereikalinga. Palikti tik tai, dėl ko LEGO apskritai gimė. Kaladėles. Ir istorija pasisuko.
Modernus LEGO pasaulis – filmai, architektūra, suaugusieji
2000–2020-ieji LEGO atnešė naują erą. Ne tik ekonominę. Psichologinę. Kultūrinę.
Šiandien LEGO naudojasi suaugusieji – ne paslaptis, kad rinkiniai, tokie kaip „LEGO Architecture“, „LEGO Creator Expert“ ar didieji kosminiai laivai, labiau skirti suaugusiųjų stalams, o ne vaikų kambariams. Ir gal tai – normalu. Mes visi, matyt, norime pažaisti.
LEGO filmai – taip pat nebuvo atsitiktinumas. Jie šmaikštūs, ironiški, kartais net per daug saviironijos turintys. Bet tokie, kurie ne gėdingi. Ir, žinoma, viskas sugrįžo prie pagrindinės idėjos: „žiūrėkit, tai tik kaladėlės, bet jos gali tapti bet kuo“. LEGO šiandien atrodo kaip prekės ženklas, kuris supranta savo vietą pasaulyje. Ne viską fiksuoja, ne viskuo puikuojasi, bet gyvena tuo, kas jam sekasi.
Ar ši legenda vis dar šeimos rankose?
Taip. Ir ne. LEGO priklauso The LEGO Group, kuriai vadovauja Christiansenų šeima, tačiau praktinis valdymas – šiuolaikiškas, su ekspertų komandomis, finansų analitikais, strategais. Tai nebėra staliaus dirbtuvės, žinoma. Bet širdis, taip sakant, dar ten pat. Kaip dabar patogiai pasiekti Legolendą ir pirmiesiems išvysti parko naujienas?
Nors šiandien LEGO organizacija yra didžiausias žaislų gamintojas pasaulyje, ji vis dar išlaiko tą savo danišką manierą: mažai triukšmo, daug kokybės. Mažai kalbų, daug darbo. Ir, tiesą sakant, daug šilumos. Nes jei pažvelgi į LEGO kaladėlę – tą paprastą 2×4 formos – joje nėra nieko modernaus. Tai tas pats daiktas kaip 1958-aisiais.
Tie patys kampai. Tas pats spragtelėjimas. Tas pats laikymasis. Tik pasaulis aplink pasikeitė.
Kas slepiasi po sėkmės fasadu?
Galima sakyti, kad LEGO klestėjimas – tarsi atviras laiškas apie atkaklumą. Bet tiesa sudėtingesnė. LEGO išgyveno, nes:
- rizikavo,
- kartais klydo,
- mokėsi,
- išsaugojo principą: geriausia yra pakankamai gerai.
Šeimos verslas pavirto į kultūros fenomeną, kuris, atrodo, neketina sustoti. Bet tai nėra sėkmės istorija, kurią galima aprašyti kaip greitą ir aiškią. LEGO – iš tų prekės ženklų, kurie atsirado ne todėl, kad kažkas turėjo genialų planą. LEGO atsirado, nes šeima bandė išgyventi. O paskui – sukurti kažką geresnio. Ir tik tada – kažką didelio. Antrą LOGIN dieną – eilė pasaulyje žinomų pranešėjų
Reklama
