Verslas
Žaliųjų degalų bandymai aplink Baltijos jūrą – viltis regiono ekologiniam spurtui
Transporto sektoriaus tarša sudaro 25 proc. ES CO2 emisijų, tad akivaizdu, kad jo netransformavus, tvarią ateitį ir toliau slėps tiršta išmetamųjų dujų uždanga. Šalia antžeminio sunkiojo transporto, svarbų vaidmenį turi ir orlaiviai. O štai šioje srityje ambicijas ima demonstruoti Baltijos jūros regiono šalys – ar šios pastangos sukurs pagrindą regiono ekologiniam pranašumui?
Reklama
Darnios aviacijos pradininkai – Latvijoje
Jūrmalos oro uostas pasirašė ketinimų protokolą su bendrove „Evia-aero GmbH“, siekdami paversti šį oro uostą pirmuoju vykdančiu tvarią aviaciją. Toks drąsus užmojis apima 50 MW saulės elektrinės ir žaliojo vandenilio gamybos bei saugojimo projektų vystymą, kuris sukurtų tvarios aviacijos precedentą regione.
Bornholmo energetikos sala Danijoje – žaliųjų degalų gamybos centras
Bornholmo energijos salos projekto tikslas – išvystyti 3,8 GW jūros vėjo elektros parką ir jo sukuriamais resursais vykdyti ekologiško kuro gamybos tyrimus, išnagrinėti techninius ir ekonominius žaliųjų degalų pramonės kūrimo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant sunkiausiai pertvarkomiems sektoriams: aviacijos, jūrų ir sunkiasvorio transporto.
„Iniciatyvos Baltijos ir Šiaurės šalyse rodo regiono įsipareigojimą integruoti tvarią praktiką į aviacijos ir energijos gamybą. Naudojant vietinius išteklius ir atsinaujinančiosios energijos technologijas, šiais projektais siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir sukurti tvaresnę ateitį. Be to, sėkmingas šių projektų įgyvendinimas galėtų tapti pavyzdžiu pasaulinėms pastangoms kovojant su klimato kaita“,– sako „Green Genius“ Didmeninės prekybos skyriaus vadovas Povilas Emilis Čėsna.
Ereliška „Vestas“ akis – į sraigtasparnius
Pasaulinė tvarios energijos bendrovė „Vestas“ Baltijos jūros vėjo jėgainių parke pradėjo bandomąjį sraigtasparnių žaliojo kuro projektą – juo siekiama pradėti naudoti iki 40 proc. žaliąją energiją tų sraigtasparnių kure, kuriais transportuojami vėjo turbinas statantys darbuotojai. Iki 2024 m. rugsėjo mėn. truksiančio projekto tikslas – vieno skrydžio metu sumažinti išmetamo CO2 kiekį maždaug 32 proc., palyginti su tradiciniais degalais. Pasak „Vestas“, toks pokytis būtų reikšmingas žingsnis, iki 2030 m. siekiant anglies dioksido neutralumo.
„Žaliųjų degalų integravimas į esamus orlaivius ir infrastruktūrą be didesnių pakeitimų padidina jų pritaikomumą ir turimos technikos naudojimo ciklą, taip irgi prisidedant prie tvaraus vartojimo. Dabartinės ES taisyklės leidžia naudoti ne daugiau kaip 50 proc. žaliosios energijos kuro mišiniuose, o iki 2030 m. tikimasi šį kiekį padidinti iki 100 procentų“, – pastebi. P. E. Čėsna.
Šios iniciatyvos Baltijos ir Šiaurės šalyse rodo regiono įsipareigojimą integruoti tvarią praktiką į aviacijos ir energijos gamybą. Naudojant vietinius išteklius ir atsinaujinančiosios energijos technologijas, šiais projektais siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir sukurti tvaresnę aviacijos ateitį. Sėkmingas šių projektų įgyvendinimas galėtų tapti pavyzdžiu pasaulinėms pastangoms kovojant su klimato kaita.
