Paskelbta
4 mėnesiai prieš-
By
LukasTransporto sektoriaus tarša sudaro 25 proc. ES CO2 emisijų, tad akivaizdu, kad jo netransformavus, tvarią ateitį ir toliau slėps tiršta išmetamųjų dujų uždanga. Šalia antžeminio sunkiojo transporto, svarbų vaidmenį turi ir orlaiviai. O štai šioje srityje ambicijas ima demonstruoti Baltijos jūros regiono šalys – ar šios pastangos sukurs pagrindą regiono ekologiniam pranašumui?
Darnios aviacijos pradininkai – Latvijoje
Jūrmalos oro uostas pasirašė ketinimų protokolą su bendrove „Evia-aero GmbH“, siekdami paversti šį oro uostą pirmuoju vykdančiu tvarią aviaciją. Toks drąsus užmojis apima 50 MW saulės elektrinės ir žaliojo vandenilio gamybos bei saugojimo projektų vystymą, kuris sukurtų tvarios aviacijos precedentą regione.
Bornholmo energetikos sala Danijoje – žaliųjų degalų gamybos centras
Bornholmo energijos salos projekto tikslas – išvystyti 3,8 GW jūros vėjo elektros parką ir jo sukuriamais resursais vykdyti ekologiško kuro gamybos tyrimus, išnagrinėti techninius ir ekonominius žaliųjų degalų pramonės kūrimo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant sunkiausiai pertvarkomiems sektoriams: aviacijos, jūrų ir sunkiasvorio transporto.
„Iniciatyvos Baltijos ir Šiaurės šalyse rodo regiono įsipareigojimą integruoti tvarią praktiką į aviacijos ir energijos gamybą. Naudojant vietinius išteklius ir atsinaujinančiosios energijos technologijas, šiais projektais siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir sukurti tvaresnę ateitį. Be to, sėkmingas šių projektų įgyvendinimas galėtų tapti pavyzdžiu pasaulinėms pastangoms kovojant su klimato kaita“,– sako „Green Genius“ Didmeninės prekybos skyriaus vadovas Povilas Emilis Čėsna.
Ereliška „Vestas“ akis – į sraigtasparnius
Pasaulinė tvarios energijos bendrovė „Vestas“ Baltijos jūros vėjo jėgainių parke pradėjo bandomąjį sraigtasparnių žaliojo kuro projektą – juo siekiama pradėti naudoti iki 40 proc. žaliąją energiją tų sraigtasparnių kure, kuriais transportuojami vėjo turbinas statantys darbuotojai. Iki 2024 m. rugsėjo mėn. truksiančio projekto tikslas – vieno skrydžio metu sumažinti išmetamo CO2 kiekį maždaug 32 proc., palyginti su tradiciniais degalais. Pasak „Vestas“, toks pokytis būtų reikšmingas žingsnis, iki 2030 m. siekiant anglies dioksido neutralumo.
„Žaliųjų degalų integravimas į esamus orlaivius ir infrastruktūrą be didesnių pakeitimų padidina jų pritaikomumą ir turimos technikos naudojimo ciklą, taip irgi prisidedant prie tvaraus vartojimo. Dabartinės ES taisyklės leidžia naudoti ne daugiau kaip 50 proc. žaliosios energijos kuro mišiniuose, o iki 2030 m. tikimasi šį kiekį padidinti iki 100 procentų“, – pastebi. P. E. Čėsna.
Šios iniciatyvos Baltijos ir Šiaurės šalyse rodo regiono įsipareigojimą integruoti tvarią praktiką į aviacijos ir energijos gamybą. Naudojant vietinius išteklius ir atsinaujinančiosios energijos technologijas, šiais projektais siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir sukurti tvaresnę aviacijos ateitį. Sėkmingas šių projektų įgyvendinimas galėtų tapti pavyzdžiu pasaulinėms pastangoms kovojant su klimato kaita.
„Green Genius“ stiprina valdymą: ieško nepriklausomo stebėtojų tarybos nario
„Švyturys–Utenos alus” daryklos elektros tinkle integruotas didžiausias komercinis baterijų energijos kaupiklis Lietuvoje
P. E. Čėsna. Lietuva ir Šiaurės regionas – žaliojo perėjimo lyderiai
„Hesburger“ tinklas Lietuvoje pereina prie 100 proc. saulės energijos
Ant „Švyturys-Utenos alus“ daryklos stogo – 2,5 MW saulės elektrinė su didžiausiais energijos kaupikliais šalies pramonės įmonėje
„Green Genius“ pritraukė tarptautinį investuotoją „Nala Renewables“ į Lietuvą
„Green Genius“ užsitikrino 87 mln. eurų finansavimą ir pradeda didžiausio vienoje teritorijoje esančio saulės parko statybas Latvijoje
„Latvenergo“ investuos 200 mln. eurų į vėjo energetikos projektą Lietuvoje
Dekarbonizacija: kokį krūvį ji turės Lietuvos energetikos rinkoje – teigiamą ar neigiamą – sprendžiama jau dabar
Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Asociacija INFOBALT, ir Asociacija „Unicorns Lithuania“ (Asociacijos) kreipėsi į kito Seimo parlamentines partijas, turinčias pakankamai mandatų...
SBA grupės NT plėtros kompanija „SBA Urban“ „Nemunaičių“ rajoną Kaune toliau kurs ir vystys pasitelkę tiek pasaulinę, tiek ir vietinę...
Jau 2035 m. gyvą bendravimą keis bičiulystė su dirbtiniu intelektu (DI), o verslui kils dar nematytų iššūkių pelnant vartotojų pasitikėjimą....
Tris dešimtmečius rinkoje veikianti įmonė „PakMarkas“ įgyvendino stambų – daugiau nei pusės milijono eurų vertės – projektą. Pasinaudojusi Norvegijos finansinio...
„Summus Capital“, viena didžiausių nekilnojamojo turto investicijų bendrovių Baltijos šalyse, Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ ir prekybos centrą „Nordika“,...
Drąsi, charizmatiška ir aktyvi – taip galėtume apibūdinti soc. tinkluose daugumai gerai žinomą mokytoją Veroniką. Pradėjusi savo darbo kasdienybe, ugdymo...
Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas Dmitrijus Borisenka...
Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...
Įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...
Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...