Baigiantis lėšoms perkvalifikavimui, inovacijų kūrėjai ragina tęsti kritiškai svarbią priemonę

Metais anksčiau nei planuota pasibaigus ES lėšomis finansuotos darbuotojų aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ugdymo priemonės biudžetui, daugiau kaip 120 startuolių vienijanti asociacija „Unicorns Lithuania“ kreipėsi į dvi ministerijas ir kitas organizacijas kviesdama rasti būdų tęsti Lietuvos konkurencigumui būtiną kryptį.

Reklama

Persikvalifikuoti norinčius dirbančiuosius ir darbo ieškančius asmenis balandžio pradžioje pasiekė žinia, kad anksčiau nei planuota faktiškai baigėsi per ES RRF mechanizmą finansuotos „Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas“ priemonės lėšos. Tik 2023 m. įsibėgėjusios 80 mln. Eur vertės priemonės pabaiga buvo numatyta 2026 m. balandį, tačiau paskutiniams metams lėšų liko tik maždaug tūkstančiui naujas kompetencijas įgyti norinčių asmenų, t.y. apie 6 kartus mažiau nei kasmet iki šiol.

Dėl šios priežasties „Unicorns Lithuania“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas. Asociacijos vertinimu, kvalifikuotas ir nuolat besimokantis žmogiškasis kapitalas yra ateities ekonomikos pagrindas, o Lietuvai patiriant investicinio patrauklumo, konkurencingumo ar struktūrinio nedarbo iššūkius, tvarios ir kompleksinės investicijos į aukštos pridėtinės vertės įgūdžių ugdymą yra kritiškai svarbios. Dėl šios problemos „Unicorns Lithuania“ sieks diskutuoti ir su priemonę administruojančia Užimtumo tarnyba, „Investuok Lietuvoje“, aukštos pridėtinės vertės mokymo programų organizatoriais ir kitomis organizacijomis. Kiekvienas moksleivis – verslininkas.

„Pasaulio ekonomikos forumo naujausiose ataskaitoje teigiama, kad 60 proc. darbuotojų privalės įgyti šiuolaikinių įgūdžių arba persikvalifikuoti norint prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Norėdama neatsilikti itin konkurencingame pasaulyje ir toliau vystyti sėkmingai veikiančias, aukštus atlyginimus ir mokesčius sumokančias, į tarptautinį eksportą orientuotas, automatizacijos ir robotizacijos procesus kontroliuojančias įmones, Lietuva tiesiog privalo toliau skatinti aukštos pridėtinės vertės, kvalifikuotų specialistų rengimą. Tad nors aptariama priemonė buvo sukurta kaip „pilotinė“ ir finansuota ES lėšomis, daugiau kaip 13 tūkst. jos dėka naujus įgūdžius įgijusių, daugiau uždirbti ir vertės kurti pradėjusių darbuotojų yra neįtikėtina sėkmės istorija“, – komentuoja Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė. Žaidybinimas: efektyvus švietimo įrankis ar bėgimas nuo tikrovės?

Asociacija taip pat pabrėžia, kad persikvalifikavimas ir šiuolaikinės darbo rinkos kompetencijos yra aktualios ne vien startuoliams, bet iš esmės visam Lietuvos verslui. Minėta priemonė yra svarbi ir pritraukiant užsienio investuotojus, o skaitmeninius ar tiesiog naujus ir aktualius įgūdžius turintys darbuotojai sukuria daugiau vertės bet kuriai šalies įmonei ir sau patiems. Tai patvirtina ir „Investuok Lietuvoje“ užsienio talentų plėtros programos „Work in Lithuania“ vadovas Vydūnas Trapinskas, kurio teigimu, Lietuvos ekonomikos augimas bei šalies konkurencingumas pasaulyje priklauso ir nuo reikiamų specialistų skaičiaus.

„Investuotojams itin svarbu užtikrinta kvalifikuotų darbuotojų pasiūla, o IT kompetencijų poreikis nuolat auga. Todėl būtina ieškoti kompleksinių sprendimų, tokių kaip kvalifikacijos keitimo projektai, kurie padeda žmonėms greitai įgyti darbo rinkai reikalingas žinias“, – tvirtina V. Trapinskas. Tavo plaukai kenčia nuo sausumo ir šalčio?

„Unicorns Lithuania“ taip pat pabrėžia, kad investicijos į tobulėjimą labai greitai atsiperka ir pačiai valstybei: pati Užimtumo tarnyba dar šį kovą Trišalėje taryboje buvo pristačiusi duomenis, rodančius, kad vienas į aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų ir kompetencijų mokymus investuotas valstybės euras vos per pusę metų atnešė 1,79 Eur grąžą per didesnius sumokamus mokesčius.

„Subsidijos perkvalifikavimo ir kompetenciijų ugdymo mokymams pačios valstybės yra laikomas efektyviausia politikos priemone su aiškia, greita, verslui ir patiems darbuotojams vertinga grąža. Net jei ir baigėsi ES pinigai, Lietuva negali sau leisti prabangos tokios priemonės netęsti nepriklausomai nuo jai reikalingų lėšų šaltinių“, – tvirtina G. Verbickaitė.

„Unicorns Lithuania“ žiniomis, nors priemonė faktiškai pasibaigs per artimiausią mėnesį, institucijų sprendimai šiuo klausimu kol kas numatomi nebent metų pabaigoje. Visgi asociacija institucijas kviečia kartu ieškoti greitesnių, valstybės, verslo ir darbuotojų konkurencingumui kritiškai svarbių sprendimų.

Žiemai baigiantis duobės keliuose be gailesčio kapoja automobilių padangas