Verslas
Verslas – prieš GPM didinimą: talentai pasirinks dirbti ten, kur jų indėlis vertinamas, o ne baudžiamas
Siūlymas didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) uždirbantiems daugiau yra žalingas Lietuvos ekonomikai, įspėja verslas – didesnis talentų apmokestinimas mažins šalies konkurencingumą tarptautiniu mastu, ir tai pajusime visi per susitraukiantį BVP.
Reklama
Registruoti mokesčių pertvarkos siūlymai papildomai apmokestins specialistus, kurie uždirba nuo 36 vidutinių atlyginimų – tai yra nuo 7 tūkst. Eur „ant popieriaus“ arba 4,2 tūkst. Eur „į rankas“, jei asmuo papildomai nekaupia pensijai. Per šiuo metu galiojančią GPM sistemą į Lietuvos biudžetą surenkama per 6 mlrd. Eur. Iš papildomo tarifo planuojama surinkti papildomai vos 43 mln. Eur.
Mato realią grėsmę prarasti jau dabar Lietuvoje sukuriamą vertę
Rytis Laurinavičius, „Unicorns Lithuania“ valdybos narys ir „Omnisend“ vadovas, atkreipia dėmesį, kad technologijų įmonės gali veikti iš bet kur, tačiau reikšminga dalis jų sąmoningai pasirinko Lietuvą – čia kurti produktus, samdyti talentus ir mokėti mokesčius. Todėl šiandien jie turi vienintelį prašymą: „Nereikia privilegijų, tik netrukdykite dirbti ir kurti vertę Lietuvai.“
„Mokesčių politika formuoja ne tik biudžetą, bet ir valstybės ateitį. Kai aukštą vertę kuriantys specialistai, verslai ir investuotojai mato, kad jų indėlis nevertinamas ir dar apmokestinamas papildomu tarifu, jie pasirenka kitas šalis. Šiandien Lietuvoje turime realią galimybę būti regiono inovacijų lydere. Tačiau tam reikia aiškios žinutės – kad Lietuva vertina sėkmę, o ne baudžia už ją. Kitaip šiandien kuriantys Lietuvą rytoj tai darys Airijoje, Estijoje ar JAV. Siūlomų pokyčių efektas, tikėtinai, nebus toks, kokį žada: vietoje augančio biudžeto – talentų krizė, investicijų traukimasis ir ekonominė stagnacija. Mokesčių progresyvumas, deja, nesukurs planuojamų pajamų, bet sukels realią grėsmę prarasti jau dabar Lietuvoje sukuriamą vertę. Verslams tai bus ne moralinis, o techninis sprendimas – keisti veiklos, talentų ar pelno jurisdikciją. O talentai pasirinks dirbti ten, kur jų indėlis vertinamas, o ne baudžiamas. Ar teisinga bausti žmones, kurie investavo į išsilavinimą, nusprendė gyventi ir dirbti, o galbūt grįžti į Lietuvą ir kasdien prisideda prie jos augimo?“, – sako R. Laurinavičius. 5 priežastys, kodėl negalima didinti GPM mokesčių
Siūlo dėmesį sutelkti į biurokratijos mažinimą ir darbo vietų kūrimą
Anot Monikos Laukaitės, technologijų įmonės „Wix“ Lietuvos padalinio vadovės, tarptautinės kompanijos, į Lietuvą žiūri kaip į rinką, kurioje galima turėti butikines komandas – talentingas, sudėtingus produktus vystančias, bet brangokas ir mažas.
„Visos kompanijos galiausiai skaičiuoja – GPM didins gerų ir pagrindinių, kurie ir kuria didžiausią pridėtinę vertę, talentų kaštus. Esame maža šalis, todėl turime išlikti konkurencingi. Jei jau nesame tarp TOP 5 šalių pagal talentų apmokestinimą, tai bent nebloginkime situacijos, nes tai gali lemti stagnaciją Lietuvos technologijų rinkoje. Mano nuomone, mūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į biurokratijos mažinimą ir strategijų ieškojimą, kaip sukurti daugiau darbo vietų, kurios generuoja pridėtinę vertę ir užtikrina didesnius surenkamus mokesčius“, – dėsto M. Laukaitė.
Pašnekovės teigimu, jei trumpuoju laikotarpiu reikia papildomų lėšų, geriau apsvarstyti galimybę pasiskolinti. Naujausi valdančiųjų planai – reali žala Lietuvos ekonomikai
Įspėja, kad pasekmės bus ilgalaikės
Indrė Dargytė, lietuvių startuolio „BeMyBond“ vadovė, sako, kad didinant GPM pralaimėtojais taps visa Lietuvos visuomenė.
„Matydama dabartines verslo nuotaikas, jau dabar galiu prognozuoti, kad mokesčių didinimas turės priešingą efektą – technologijų verslai, kurie veikia globaliu mastu, jau dabar vertina ir analizuoja kitas jurisdikcijas, kur galėtų didinti savo apimtis ir ateityje samdyti žmones, o lokalių verslų, gamybos ir pramonės atstovai, dirbtinai mažinsis atlyginimus ir tiesiog išsimokės atlygį dividendų ar kita forma“, – įžvalgomis dalijasi I. Dargytė.
Startuolio vadovės teigimu, planuojama reforma visiškai sugriaus pasitikėjimą ir bendradarbiavimą tarp valstybinio aparato ir verslo, ir to pasekmes dar ilgai jausime ateityje.
„Klausimas, ar tikrai premjeras Gintautas Paluckas nori įeiti į Lietuvos istoriją, kaip premjeras, sugriovęs pensijų sistemą ir sustabdęs šalies ekonominį augimą, nes dabar einame link to“, – pastebi I. Dargytė. Pasitikrinkite – dalis gyventojų pateikę pajamų deklaracijas gali susigrąžinti iki 300 eurų GPM
Dėl reformos prarasime per 150 mln. Eur kasmet
Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė skaičiuoja, kad net teoriškai dėl reformos Lietuva praras 0,2 proc. BVP, t.y. per 150 mln. Eur kasmet.
„GPM didinimas labiausiai paveiks vidurinę klasę, kuri tempia ekonomiką į priekį: ne tik verslininkus, vadovus, bet ir aukštos kvalifikacijos talentus – specialistus, komandų lyderius. Ir jei jie nuspręs nebekurti Lietuvoje, didės aukštos kvalifikacijos talentų emigracija, ekonomika trauksis. Aukštųjų technologijų sektorius per dešimtmetį Lietuvoje patyrė įspūdingą proveržį – indėlis į Lietuvos biudžetą pernai buvo 0,5 mlrd. Eur tik per mokesčius. Verslas pritraukia kapitalą, kuria darbo vietas, moka mokesčius ir didina šalies BVP, tačiau dabar planuojami pokyčiai veda į stagnaciją“, – įspėja G. Verbickaitė.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, Lietuva pagal darbo jėgos bendrą apmokestinimą tarp EBPO jau šiandien yra antra po Belgijos – 2024 m. Lietuvoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalis bruto atlyginime sudarė 37,8 proc. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia 62 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Šveicarijoje santykis yra 81,4 proc. Kodėl darbuotojai, gaunantys pajamas natūra, netenka teisės į GPM lengvatas?
„Kalbant apie papildomų valstybės biudžeto pajamų paiešką, svarbiausia išlaikyti kryptį į tvarią ekonomikos plėtrą ir konkurencingumo stiprinimą. Turime vengti sprendimų, kurie ilgainiui stabdys šalies augimo potencialą. Lietuva turi kurti pažangią mokestinę aplinką, kuri būtų patraukli aukštos kompetencijos profesionalams iš viso pasaulio ir padėtų aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui pritraukti bei išlaikyti talentus. Šiandien siūlomi mokestiniai pakeitimai ne tik nesprendžia strateginių gynybos finansavimo klausimų, bet ir gali tapti kliūtimi siekiant modernios, inovacijomis grįstos ekonomikos ateities“, – sako G. Verbickaitė.
