Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
By
RobertaDirbtinis intelektas (DI) tapo svarbia medicinos srityje, suteikdamas naujas galimybes pacientų priežiūrai, gydymui ir diagnostikai. Ši technologija sparčiai vystosi ir įgyja vis didesnį poveikį sveikatos priežiūros paslaugoms, padedant pagerinti gydymo tikslumą ir efektyvumą. Tačiau kartu su šiais pokyčiais atsiranda ir svarbūs klausimai dėl etikos, privatumo bei technologijų integravimo.
DI technologijos padeda medicinos specialistams atlikti tikslesnę ir greitesnę diagnostiką, analizuojant vaizdinius duomenis, tokius kaip rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso (MR) vaizdai. Naudojant pažangius algoritmus, DI gali aptikti ligas, kurias būtų sunku pastebėti žmogaus akiai. Pavyzdžiui, vėžinių susirgimų, tokių kaip plaučių vėžys, aptikimas tampa efektyvesnis.
Be to, DI gali padėti atpažinti subtilius pakitimus ir padėti gydytojams priimti sprendimus, kurie galėtų pagerinti pacientų sveikatą. Kompiuterinė rega ir giluminiai mokymosi modeliai nuolat tobulėja, leidžiantys diagnostikos tikslumą ir greitį. Naujas dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas suteikia galimybę kurti individualius gydymo planus, remiantis paciento genetiniais duomenimis, gyvenimo būdu ir sveikatos istorija. Tai leidžia medicinos specialistams taikyti labiau pritaikytus sprendimus, ypač sudėtingų ligų gydyme.
Pavyzdžiui, onkologijoje DI gali analizuoti paciento biologinius duomenis ir parinkti efektyviausią gydymo metodą. Tai ne tik padeda padidinti gydymo sėkmės tikimybę, bet ir sumažina galimas nepageidaujamas reakcijas. Tokie asmeniniai gydymo metodai gali tapti pagrindiniu ateities sveikatos priežiūros elementu.
DI taip pat prisideda prie geresnės pacientų priežiūros ir stebėjimo. Naudojant išmaniuosius įrenginius ir sekimo sistemas, dirbtinis intelektas gali stebėti paciento būklę realiu laiku. Tai ypač naudinga pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies nepakankamumas ar kraujospūdžio sutrikimai. Dirbtinis intelektas Lietuva
DI stebėjimo sistemoms įvertinus bet kokius pokyčius paciento būklėje, gali būti pranešama gydytojui, kad būtų imtasi reikiamų veiksmų. Toks sekimas leidžia sumažinti hospitalizacijos poreikį ir pagerina pacientų gyvenimo kokybę, nes jie gali būti stebimi net nesilankydami ligoninėje.
Dirbtinis intelektas taip pat atveria naujas galimybes vaistų kūrimo ir klinikinių tyrimų srityse. Tradiciniai vaistų kūrimo metodai yra ilgi ir brangūs, tačiau DI padeda pagreitinti šį procesą. Analizuodamas didžiulius duomenų kiekius apie vaistus ir jų poveikį organizmui, DI gali padėti greičiau atrasti potencialius naujus gydymo būdus.
Pavyzdžiui, DI gali analizuoti genetinius duomenis, siekiant identifikuoti potencialius tikslinius vaistus, kurie gali būti veiksmingesni tam tikroms ligoms gydyti. Be to, DI gali padėti nustatyti geriausią vaistų dozę ir optimalias terapijas, kurios galėtų sumažinti šalutinių poveikių riziką. AI dirbtinis intelektas
Su visais šiais technologiniais pasiekimais kyla ir klausimų dėl etikos ir pacientų privatumo. Dirbtinio intelekto taikymas medicinoje reikalauja griežtų duomenų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas pacientų konfidencialumas ir teisių apsauga. Pavyzdžiui, sveikatos duomenys, kuriuos renkame apie pacientus, turi būti laikomi saugiai ir naudojami tik etinėmis bei teisėtomis priemonėmis.
Be to, būtina užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sistemos būtų kuriamos ir naudojamos taip, kad jos nekeltų diskriminacijos ar kitų etinių problemų. Tai užtikrins, kad DI prisidėtų prie sveikatos priežiūros gerinimo ir būtų naudingas visiems pacientams.
Dirbtinis intelektas jau dabar turi didelį poveikį medicinos sričiai, ypač diagnostikoje, gydyme ir pacientų priežiūroje. Tačiau šiai technologijai tobulėjant, svarbu išspręsti etinius, privatumo ir teisės klausimus, kad DI būtų naudojamas atsakingai ir etiškai. Nors ateityje DI galės dar labiau pagerinti mūsų galimybes gydyti ir stebėti pacientus, svarbu, kad šios technologijos būtų įgyvendinamos atsakingai, siekiant užtikrinti pacientų teises ir sveikatą.
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...