Dirbtinis intelektas
Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti 23 000 darbuotojų.
Lietuva sparčiai žengia į dirbtinio intelekto (DI) amžių, tačiau darbuotojų trūkumas gali tapti rimta kliūtimi tiek verslui, tiek valstybės pažangai. „Unicorns Lithuania“ duomenimis, šiuo metu platformoje ieškoma daugiau nei 360 skaitmeninių specialistų, o iki 2030 m. šis poreikis gali išaugti iki 23 000 naujų darbo vietų DI srityje. Ar Lietuva bus tam pasiruošusi?
Reklama
„Dirbtinis intelektas jau dabar keičia visų sričių darbo specifiką – nuo rinkodaros iki logistikos. Tačiau didžioji dalis darbo rinkos vis dar nėra pasiruošusi dirbti su DI įrankiais. Tai – pavojinga spraga, kurią turime užpildyti per artimiausius metus,“ – sako Lukas Kaminskis, vienas „Turing College“ įkūrėjų.
Specialistų trūkumas – ne tik technologijų sektoriaus problema
DI taikomas vis plačiau: nuo el. laiškų užbaigimo funkcijų ir pokalbių robotų iki CV peržiūros sistemų ar elektroninės prekybos rekomendacijų. Jau dabar DI sprendimai naudojami personalo atrankos, klientų aptarnavimo, rinkodaros ir finansų srityse – ir vis dažniau juos naudoja ne IT specialistai, o įvairių profesijų darbuotojai. Vis dėlto dauguma jų net nesuvokia, kad kasdien dirba su DI.
Tai reiškia, kad skaitmeninio raštingumo sąvoka turi keistis. Šiandien tai jau nėra vien mokėjimas naudotis internetu ar „Excel“ programa – tai ir gebėjimas suprasti, kaip veikia DI sprendimai, žinoti jų galimybes ir ribas, bei atsakingai ir tikslingai juos taikyti kasdienėje veikloje.
Tačiau Lietuvos švietimo sistema kol kas nespėja su DI proveržiu.
Kas ruoš DI specialistus?
Tradicinės aukštosios mokyklos keičiasi per lėtai, kad suspėtų patenkinti augantį poreikį. Universitetai vieni neužtikrins reikalingos pasiūlos, ypač kalbant apie vidutinio lygio specialistus, gebančius taikyti DI priemones praktikoje.
Tuo tarpu mokymasis savarankiškai, nors ir populiarus, dažnai nepadeda suformuoti sisteminio supratimo. Informacijos daug, bet ji išbarstyta, o be struktūros ir grįžtamojo ryšio sunku suprasti, kas svarbu ir kaip įgytas žinias taikyti praktiškai.
Būtent čia lyderystę perima alternatyvūs mokymosi modeliai – tokie kaip „Turing College“ ar „EdON akademija“, siūlantys lankstų, greitai atnaujinamą turinį ir mokymą, orientuotą į rinkos poreikius.
„Dirbtinio intelekto sritis vystosi taip greitai, kad vien tik savarankiškas mokymasis dažnai tampa fragmentiškas ir nepadeda suformuoti sisteminio supratimo. Mūsų tikslas – padėti žmonėms greitai perprasti svarbiausius AI principus, išmokti taikyti įrankius realiuose verslo ar komandiniuose projektuose ir suprasti, kaip vertinti sprendimų poveikį. Tokia struktūruota mokymosi aplinka leidžia ne tik įgyti praktinių įgūdžių, bet ir greičiau įsilieti į darbo rinką, kuri šiandien aiškiai signalizuoja apie AI kompetencijų trūkumą,“ – teigia Viktorija Radžienė, edON akademijos edukacijos vadovė.
Reikia bendrų pastangų
DI žinių plėtra neturi būti vien privataus sektoriaus užduotis – reikalingas ir valstybinis požiūris į DI kaip į strateginę sritį. Neinvestuojant į žmogiškąjį kapitalą šiandien, Lietuva rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja. Naujas dirbtinis intelektas
Deja, šiuo metu Lietuvoje nebėra valstybės finansuojamų priemonių žmonėms, norintiems įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas. Anksčiau taikomos priemonės, finansuotos iš ES fondų, nebegalioja, ir nevyksta jokios diskusijos apie naujas priemones. Tai kelia klausimų, kaip tokia situacija dera su valstybės deklaruojamu siekiu gerinti investicinį klimatą ir pritraukti aukštos vertės investicijas. Ypač svarbu, kad šiuo klausimu aktyviau įsitrauktų Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – būtent šios institucijos turi galios formuoti darbo rinkos ateitį. Belieka tikėtis, kad Vyriausybė ir atsakingos institucijos ras sprendimų, kaip nuosekliai skatinti gyventojų kompetencijų kėlimą ir persikvalifikavimą į ateities profesijas. Naujos taisyklės darbo rinkoje
„Jei norime, kad DI amžiuje Lietuvos ekonomika augtų, turime skubiai pergalvoti, ką reiškia būti skaitmeniškai raštingam, ir pasirūpinti, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę mokytis naudotis DI,“ – sako L. Kaminskis. Dirbtinis intelektas Lietuva
