Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą. Mokslo žurnalistė ir „Samsung“ ambasadorė Lietuvoje Goda Raibytė-Aleksa pasakoja apie DI tendencijas siekiant geresnio produktyvumo bei atskleidžia, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria pradedantieji.

Reklama

Goda Raibytė-Aleksa akcentuoja, kad ypač svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo dirbtinio intelekto įrankio, kuris per vieną naktį išspręstų visas su produktyvumu susijusias problemas.

„Jei žmogus yra persidirbęs, nepailsi, neišsimiega, o iš darbdavio pusės stinga motyvacijos ir tinkamo darbų srauto paskirstymo bei taip sukuriama toksiška darbo aplinka – joks įrankis nebus veiksmingas“, – teigia ji.

Žmogaus smegenims būtinos įvairios būsenos – jos nėra pajėgios nuolat būti produktyvumo ar dėmesio sutelkimo būsenoje. Dirbtinis intelektas kūryboje: kaip nustatoma autorystė ir kokie iššūkiai gali kilti

Pasak mokslo žurnalistės, mums reikia svajoti, kartais nieko neveikti, sportuoti, maitinti smegenis maisto medžiagomis. Tiesa tokia, kad smegenys yra išties alkanos – jos suvartoja apie 20 proc. visos žmogui reikalingos energijos. O kai smegenys jausis pamaitintos, tik tada verta pradėti galvoti apie priemones, kurios gali padėti didinti mūsų produktyvumą.

DI vaidmuo didinant produktyvumą augs

Ekspertė pastebi, kad Amerikos psichologų asociacijos teigimu, net 20 proc. suaugusiųjų nemoka planuoti savo laiko, atidėlioja užduotis.

„DI įrankių, skirtų laiko planavimui yra tikrai daug ir jie teoriškai turėtų šioje srityje žmonėms būti labai pravartūs, bet šiuo metu dar trūksta užtikrintų duomenų apie jų veiksmingumą. Kita vertus, jau galime pastebėti, kad DI yra veiksmingai taikomas klientų aptarnavimo srityje, rinkodaroje ir komunikacijoje – ypač ruošiant rutininius dokumentus ar net pranešimus spaudai“, – dalijasi G. Raibytė-Aleksa. Įtraukianti lyderystė

Remiantis Harvardo mokslininkų ir kitų prestižinių mokslo ir verslo institucijų atlikto tyrimo duomenimis, generatyviniai DI įrankiai aukštos kvalifikacijos darbuotojo našumą gali pakelti net 40 proc., lyginant su tais, kurie DI įrankių nenaudoja.

Pasak G. Raibytės, šiuo metu didžiausią DI įrankių naudą didinant darbuotojų produktyvumą galima įžvelgti programavimo srityje.

„Programavimo srityje dirbančių ir DI įrankius naudojančių specialistų produktyvumas, remiantis 2023 m. vasarį JAV mokslininkų atliktu tyrimu, išaugo dvigubai ir, kai kuriais atvejais, netgi daugiau. Tad kai kalbame apie DI įrankių įgalinimą, pirmiausiai yra siekiama automatizuoti pasikartojančias technines užduotis, atrankines užduotis, kurias geba atlikti DI įrankiai, o tada „vairą“ jau perima žmogus“, – pasakoja ji.

Technologinės ateities perspektyvos ir evoliucija, ypač dirbtinio intelekto srityje, išlieka dinamiška ir ją sunku tiksliai prognozuoti.

„Turint omenyje dabartines mokslo ir technologijų tendencijas, manau, kad DI vaidmuo didinant produktyvumą ateityje ir toliau vystysis. Technologija jau yra, ir gana plačiai naudojama, tačiau dar daug potencialo neišnaudota. Be to, kai DI įrankiai tampa vis labiau prieinami ir patogesni vartotojui, žinoma, kad daugiau žmonių norės jais naudotis“, – apie tai, kaip ateityje keisis DI vaidmuo, pasakoja ekspertė. Tarptautinių partnerysčių plėtrai bus skirta beveik pusę milijono eurų

Anot G. Raibytės, tobulės DI įrankiai, skirti darbo našumo didinimui, plėsis jų funkcijos, skirtos racionalizuoti ir efektyvinti procesus – pavyzdžiui, patobulintos duomenų analizės galimybės įvairiuose sektoriuose – sveikatos priežiūroje, švietime, gamyboje ir taip toliau.

Pataria, kaip nepasimesti DI įrankių gausoje

Natūralu, jog vis tobulėjančias ir prieinamas technologijas siekiame išnaudoti kone visi, tačiau itin svarbu tai daryti palaipsniui.

G. Raibytė-Aleksa pastebi, kad kai žmonės ima naudoti labai daug įrankių, galiausiai, pasimeta juose ir pranešimuose, kuriuos jie siunčia. Čia galima prisiminti ir fenomeną, kuris vadinamas pranešimų nuovargiu (angl. notification fatigue) – kai įrenginiuose gauname per daug pranešimų, atsiranda nuovargis, imame juos ignoruoti. Lygiai taip pat gali nutikti ir su DI įrankiais, jei stengsitės juos visus pritaikyti savo darbe vienu metu. Naujas dirbtinis intelektas

„Pagalvokite ar tikrai tam tikras DI įrankis jums reikalingas, nesusiinstaliuokite jų per daug. Taip pat, stenkitės laikytis mokslu grįstų patarimų, kuriuos jau minėjau – ilsėkitės, sveikai maitinkitės, nepamirškite kasdien nors kiek pajudėti“, – patarimais dalijasi mokslo žurnalistė.

Racionaliai įtraukdami dirbtinio intelekto priemones į savo kasdienę veiklą, galite pagreitinti užduočių atlikimo laiką, optimizuoti procesus ir palaipsniui didinti savo produktyvumą. Pradėti galima nuo paprastai valdomų dirbtinio intelekto įrankių – pavyzdžiui, esančių jūsų išmaniajame įrenginyje.

„Pati dažniausiai naudoju teksto santraukos įrankius, teksto ir kalbos vertimo funkcijas, kurios yra jau įdiegtos mano „Galaxy S24 Ultra” telefone. Šios funkcijos man aktualiausios, kadangi daug dirbu su tekstais ir įvairia informacija. O daugiau DI įrankių kasdienėje rutinoje stengiuosi nenaudoti saugodama savo smegenis nuo per didelės apkrovos“, – sako G. Raibytė-Aleksa.

Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai: ar turėsime mokytis visą gyvenimą?